Floridos valstijos universiteto mokslininkas, atlikęs ilgalaikį tyrimą, padėjo atskleisti, kaip Arkties upių vandens cheminės sudėties pokyčiai gali paveikti visą planetą.
Naujajame tyrime, kurį žurnale „Nature Geoscience” paskelbė buvęs Žemės, vandenynų ir atmosferos mokslų profesorius Robertas Spenceris ir tarptautinė komanda, nagrinėjama, kaip Arkties upės reaguoja į šiltėjantį klimatą, kaip dėl klimato kaitos ir kitų gamtinių procesų keičiasi regiono cheminė sudėtis ir kaip šie pokyčiai veikia sudėtingą gyvybės tinklą sausumoje ir vandenynuose.
„Arktis šyla sparčiau nei bet kur kitur Žemėje, o tai lemia įvairius pokyčius – nuo amžinojo įšalo tirpimo, kuris mobilizuoja ilgai kauptą anglį, iki augmenijos, maistinių medžiagų tvarkymo ir anglies dioksido kiekio upėse pokyčių”, – sakė Spenceris, kuris keliauja po pasaulį ir atlieka mokslinius tyrimus, kuriais vertinamas žmogaus poveikis Žemės cheminiams ciklams.
„Visa tai atsispindi vandens mėginiuose, kuriuos imame iš šių didžiųjų Arkties upių. Dirbdami daugelyje Arkties šalių, šio tyrimo vietose Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje ir Rusijoje galime stebėti aiškius dėsningumus visame regione.”
Tyrimas, kurį Arkties didžiųjų upių observatorijos mokslininkai vykdė beveik du dešimtmečius, nuo 2003 iki 2019 m., yra tarsi regiono ekologinės sveikatos patikrinimas. Tyrime daugiausia dėmesio skirta Obės, Jenisiejaus, Makenzijos, Lenos, Kolymos ir Jukono upėms – svarbiausioms jungtims tarp didžiulių Arkties platybių ir jūros.
Upių pernešamos cheminės medžiagos atskleidžia, kas vyksta jų baseinuose, panašiai kaip gydytojo atliekamas kraujo tyrimas.
Tyrimo metu buvo atidžiai išnagrinėta šių upių cheminė sudėtis, tiriant diagnostinių parametrų rinkinį, įskaitant ištirpusią organinę anglį, šarmingumą ir nitratus. Tyrėjai nustatė, kad kai kurie pagrindiniai šios cheminės istorijos dalyviai keičiasi:
- Šarmingumas padidėjo, o tai gali atskleisti, kaip uolienos vėsta, skyla ir daro įtaką vandens rūgštingumui. Tai reiškia, kad vandentakiuose vyksta daugiau atmosferos irimo procesų.
- Sumažėjo nitratų – augalų ir gyvūnų maistingosios medžiagos – kiekis, o tai gali turėti įtakos gyvybės pusiausvyrai su šiomis upėmis susijusiuose vandenynuose.
- Ištirpusi organinė anglis, sudėtingas arbatą primenantis mišinys, susidarantis daugiausia iš žemės, kurią atneša upės, smarkiai nepakito.
Upių cheminės sudėties pokyčiai turi reikšmės visai planetai, sakė Spenceris. Šių upių cheminės sudėties pokyčiai gali turėti įtakos visai vandenynų sistemai. Upių pokyčiai gali turėti įtakos tam, kiek anglies dioksido patenka į orą ir kaip vandenyne auga augalai ir gyvūnai.
Reaguodami į tai, mokslininkai susibūrė, kad atidžiau pažvelgtų į šios upės dinamiką. Iššifravę Arkties upių cheminius pranešimus, jie tikisi dar geriau suprasti sparčiai besikeičiančią regiono ekosistemą.
„Tokie ilgalaikiai tarptautiniai projektai, kaip šis, yra tai, ko mums iš tikrųjų reikia, kad suprastume ne tik tai, kaip keičiasi Arktis, bet ir kaip greitai ji keičiasi”, – sakė Spenceris. Beveik du dešimtmečiai stebėjimų leido šiai tarptautinei grupei beprecedentį šių pokyčių ir ateities trajektorijos supratimą.
Šaltinis: phys.org
