Pastaruoju metu Lietuvoje stebimi reikšmingi vartojimo ir kainų pokyčiai, kuriuos lemia tiek globalūs ekonominiai veiksniai, tiek ir vidaus sprendimai.
Ypatingas dėmesys krypsta į pinigų srautus ir jų poveikį šalies ekonomikai. Nors gėrimų vartojimo išlaidos išlieka stabilios, degalų sektoriuje matomas aiškus kritimas, o infliacinės rizikos vis labiau kyla iš vidaus.
Nors Brent rūšies naftos kainos pasaulinėse rinkose krito apie 15 proc., beveik visiškai padengdamos nuo metų pradžios padidėjusių akcizų įtaką degalų kainoms, pylimų kiekiai Lietuvoje smarkiai sumažėjo. Pagrindinė to priežastis – aukštesni akcizai Lietuvoje, lyginant su kaimyninėmis šalimis, ypač Lenkija. Dėl to, vilkikų vairuotojai ir gyventojai iš kitų šalių, važiuojantys per Lietuvą, vis dažniau renkasi pilti kurą ten, kur pinigų išleisti reikia mažiau.
Tikimasi, kad artimiausiais mėnesiais degalų prekybos apimtys vėl atsigaus. Naftos pigimas, kurį lėmė JAV prekybos politika ir OPEC sprendimai didinti naftos pasiūlą, kartu su pigesnėmis gamtinėmis dujomis, turėtų slopinti kainų augimą Lietuvoje ir ateinančiais mėnesiais.
Infliacinės rizikos iš vidaus: MMA didinimas ir pensijų reforma
Nors išorės veiksniai kol kas slopina infliaciją, didžiausios rizikos kyla iš Lietuvos vidaus.
Sulėtėjęs atlyginimų augimas ir išaugęs neapibrėžtumas kelia klausimų dėl siūlymo nuo kitų metų didinti minimalų mėnesinį užmokestį (MMA) 15 proc. Skaičiuojama, kad toks spartus MMA kilimas gali turėti daugiau neigiamų nei teigiamų pasekmių.
Visų pirma, verslas, kuris negalėtų atlaikyti tokio atlyginimų augimo, būtų priverstas atleisti dalį darbuotojų. Tai didintų nedarbo lygį, ypač regionuose, kur didelę verslo dalį sudaro mažos ir šeimos įmonės.
Antra, toks didelis MMA kilimas darytų spaudimą kainoms. Vertinama, kad net šiemet apie pusė visos infliacijos, kurią matome Lietuvoje, yra susijusi su MMA didinimu, o tai reiškia, kad didesni pinigai įplaukia į sistemą be pakankamo produktyvumo augimo.
Infliacijos augimas
Antroji infliacijos augimo rizika susijusi su planais leisti Lietuvos gyventojams atsiimti II pensijų pakopoje sukauptas lėšas. Estijos Centrinis bankas, atlikęs tyrimą apie pensijų sistemos liberalizavimo pasekmes 2021 metais, nustatė, kad per tris mėnesius po liberalizavimo apie 55 proc. gyventojų išsiimtų lėšų buvo nukreiptos į vartojimą, 40 proc. – į skolų grąžinimą, ir tik keli procentai – investuoti.
Jei Lietuva pasektų Estijos pavyzdžiu, tokia pensijų sistemos pertvarka prisidėtų ne tik prie spartesnio vartojimo, bet ir kainų augimo. Nors tai galėtų paskatinti trumpalaikį ekonomikos pagyvėjimą, ilguoju laikotarpiu tai gali sukelti infliacinį spaudimą, nes didelis kiekis pinigų patektų į rinką ir padidintų paklausą, neatsiliepiančią į realų prekių ir paslaugų pasiūlos augimą.
Ar manote, kad vyriausybė turėtų atidžiau įvertinti šiuos infliacijos rizikos veiksnius prieš priimant sprendimus dėl MMA ir pensijų reformos?
