Jei artimiausiais mėnesiais JAV pasiektų paliaubų susitarimą Ukrainoje, Rusija jau per dvejus metus galėtų būti pasirengusi karinei atakai prieš kurią nors NATO valstybę – tokį įspėjimą savo naujausioje ataskaitoje pateikė Didžiosios Britanijos Tarptautinis strateginių studijų institutas (IISS), praneša „Newsweek“.
Ataskaitoje teigiama, kad Maskva iki 2027 metų jau gali tapti rimta karine grėsme NATO sąjungininkams, ypač Baltijos šalims.
Rusijos gebėjimas mesti iššūkį NATO tiesiogiai priklausys nuo to, ar Trumpo administracijai pavyks įgyvendinti tikslą nutraukti daugiau nei trejus metus trunkantį karą Ukrainoje ir kartu sumažinti JAV įsitraukimą į aljansą.
IISS išvados sutampa su keliais ankstesniais NATO lyderių įspėjimais, kad Rusija, nepriklausomai nuo karo Ukrainoje baigties, išliks pasiryžusi vykdyti agresyvią užsienio politiką.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šių metų kovą pripažino, kad spartus Rusijos ginklavimasis liudija Maskvos ilgalaikes ambicijas už Ukrainos ribų.
Tuo tarpu Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalų ir saugumo politikos klausimais Kaja Kallas, kuri 2024 m. dar buvo Estijos premjerė, sakė: „Klausimas ne ar, bet kada jie pradės kitą karą.“
Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras jau praėjusių metų lapkritį išreiškė susirūpinimą, kad paliaubų atveju Rusijos kariuomenė – šimtai tūkstančių karių, šiuo metu esančių Ukrainos rytuose, – galėtų būti perkelta arčiau Baltijos valstybių.
Nors Rusijos sausumos pajėgos Ukrainoje patyrė didelių nuostolių, įskaitant apie 3000 tankų ir 9000 šarvuočių vien per pastaruosius metus, JAV Europos vadovybės vadas generolas Christopheris Cavoli perspėja, kad Maskva jau pradėjo šių pajėgumų atkūrimą.
2022 m. pabaigoje tuometinis Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu paskelbė apie karinės valdymo reformą ir karių skaičiaus didinimą.
Tai apima Vakarų karinės apygardos padalijimą į dvi dalis ir kariuomenės išplėtimą iki 1,5 mln. karių – tokį pažadą pernai rugsėjį davė Putinas.
Prognozės, kaip greitai Rusija galėtų atsigauti po karo Ukrainoje, kad galėtų pradėti naujas karines atakas kitur, skiriasi.
Estijos užsienio žvalgybos tarnyba dar 2024 m. vasarį perspėjo, kad jei Rusijai pavyktų pertvarkyti ginkluotąsias pajėgas, NATO jau kitą dešimtmetį galėtų susidurti su „sovietinio tipo masine armija“. Tokia armija būtų technologiškai silpnesnė nei NATO, tačiau jos „karinis potencialas būtų reikšmingas“.
Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų vadas admirolas Tony Radakinas mano, kad Rusijai prireiks penkerių metų kariuomenei atkurti iki ikikarinio lygio ir dar penkerių – karo metu nustatytiems trūkumams bei silpnosioms vietoms pašalinti.
Tuo tarpu Danijos gynybos žvalgyba perspėjo, kad Rusija gali būti pasirengusi plataus masto karui Europoje jau po penkerių metų ir mano, kad JAV greičiausiai neprisijungtų prie NATO šalių kovoje su Rusija tokiame kare.
Rusija galėtų būti pasirengusi panaudoti karinę jėgą prieš vieną ar kelias Europos NATO šalis, jei manytų, kad NATO yra kariniu požiūriu susilpnėjusi arba politiškai susiskaldžiusi.
IISS pritaria tokiems vertinimams ir įspėja, kad Rusijos sausumos pajėgos gali pasiekti 2022 m. lygį jau artimiausiais dvejais metais, tapdamos tiesiogine grėsme NATO rytiniam flangui.
Atsižvelgiant į šias prognozes, NATO šalys turi toliau remti Ukrainą ir tuo pačiu metu sparčiai didinti savo gynybos išlaidas, kad būtų pasirengusios galimai Rusijos agresijai.
Šaltinis: la.lv
