Tradicinis šildymo būdas – malkos – vis dar išlieka populiarus ir mėgstamas dėl savo natūralumo ir sukuriamos atmosferos. Tačiau malkos malkoms nelygu. Kaitrumas, degimo trukmė, kvapas – visi šie aspektai priklauso nuo medienos rūšies. Tad kaip išsirinkti tinkamiausias malkas, kurios ne tik suteiktų šilumos, bet ir užtikrintų efektyvų degimą, o galbūt net pripildytų namus maloniu aromatu? Šiame straipsnyje supažindinsime su įvairiomis malkų rūšimis ir jų savybėmis, kad galėtumėte pasirinkti geriausią variantą savo namams.
Kas lemia malkų kaitrumą?
Malkų kaitrumas (dar vadinamas malkų kaloringumu) – viena iš savybių, kurią reikėtų žinoti, renkantis kurą savo namų šildymui. Itin kokybiškos malkos, pasižyminčios nedideliu dervos kiekiu, dega tolygiai, o jų anglys gerai rusena. Pastebima, kad praktiškai visų sausų malkų kaloringumas yra vienodas (4510 kcal/kg). Skiriasi tik malkų lyginamasis svoris, parodantis, kiek šilumos išskiria mediena, sudeginus jos 1 kubinį metrą.
Malkų kaitrumą lemia ir tokios savybės kaip medienos tankis ir drėgmė. Tinkamos kūrenti medienos drėgnumas negali viršyti 25 proc. Drėgnesnė kaip 25 proc. mediena sunkiai užkuriama. Ji dega blogai, išskirdama didelį vandens garų ir dūmų kiekį. Kūrenimas tokia mediena yra neefektyvus ir neekonomiškas.
Kokios malkos yra kaitriausios?
Kaitriausiomis malkomis yra tituluojamos ąžuolo, uosio, skroblo, guobos, vinkšnos, klevo ir t. t. malkos. Šios malkos sunkiai skyla (išskyrus uosio malkas), ilgai džiūsta ir net visiškai išdžiūvusios yra gana sunkios. Kaip kurą naudojant minėtos rūšies medieną, pakūrų nereikia dažnai užkrauti, o tai didelis privalumas, leidžiantis mėgautis šiltais ir jaukiais vakarais namuose.
Vienos populiariausių malkų Lietuvoje yra beržinės malkos. Šios malkos yra labai kaitrios, gerai skyla, tačiau turi daug dervų. Dėl šios priežasties beržinėmis malkomis rekomenduojama kūrenti tik jas gerai išdžiovinus. Ypač sunki, tanki ir kaitri yra senų ruplėtų beržų priekelminės dalies mediena. Priekelminės dalies mediena yra plaušuota, todėl sunkiau skyla.
Negalima nepaminėti ir lazdyno medienos. Malkos iš lazdyno taip pat yra labai kaitrios, tačiau gana plonos, todėl jomis patartina kūrenti nedideles krosnis.
Baltalksnio (alksnio), drebulės, liepos, tuopos ir ievos malkos yra pigesnės, lengvai skyla, nesunkios ir turinčios mažai dervų. Jų kaloringumas mažesnis nei prieš tai minėtų malkų, todėl degdamos jos išskiria mažiau šilumos.
Kodėl negalima deginti drėgnos medienos?
Drėgnos medienos nerekomenduojama deginti ne tik todėl, kad ją sunkiau užkurti, bet ir todėl, kad kūrenant šlapiomis malkomis, net keliais kartais sutrumpinate katilo „tarnavimo“ jums laiką: degant šlapioms malkoms dervos kartu su suodžiais apkimba katilo sieneles ir ėda metalą. Kita priežastis kūrenti tik sausomis malkomis yra kamino būklė. Kaminas, kai jūsų katilas kūrenamas drėgnomis malkomis, užsikimš žymiai greičiau. Vadinasi, turėsite dažniau jį valyti, kad jūsų šildymo sistema veiktų tinkamai ir nekiltų gaisro pavojus. Tiesa, ar žinote, kurios malkos yra vadinamos kaminų valytojomis? Kaminų valytoja – drebulės mediena. Taip, supratote teisingai. Vienas iš nedaugelio būdų, leidžiančių saugiai ir patikimai išdeginti kaminuose susikaupusius suodžius ir dervas, tai esant pilnai krosnies traukai sukūrenti pilną pakūrą sausų drebulinių malkų.
Kaip išsirinkti malkas šildymui?
Rinkdamiesi malkas savo namų šildymui, visada įvertinkite, ar pasirinkta kuro forma ir malkos ilgis yra tinkamas jūsų turimam katilui, krosniai ar židiniui. Po to yra svarbu išsirinkti medienos, kurios malkomis norite kūrenti (įvertinkite, ar jūsų pasirinkta mediena yra kaitri), rūšį. Galite pasirinkti skaldytas malkas arba malkas kaladėmis. Svarbu, kad pasirinktos medienos kokybės ir kainos santykis būtų optimalus. Kitas svarbus aspektas – malkų pristatymas. Ne visi turime galimybę patys parsivežti didelį kiekį malkų vienu metu, bet tam išeitis irgi yra. Gyvenantiems, pavyzdžiui, Klaipėdos mieste, „Saurida“ malkas pristato į namus: malkos yra pristatomos tvarkingai sukrautos ant palečių.
