2023-ieji metai gali tapti karščiausiais per visą istoriją nuo XIX a., kai buvo pradėti registruoti rekordai. Mokslininkai teigia, kad temperatūra kils net ir tuo atveju, jei žmonija drastiškai sumažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios kaitina planetą, išmetimą. Tačiau kodėl?
Pasak “Berkeley Earth” klimatologų, tikimybė, kad 2023 m. bus sumušti šilumos rekordai, yra 81 %. Dėl antropogeninės klimato kaitos intensyvėja natūralūs orų reiškiniai, dėl kurių Azijoje, Europoje ir Šiaurės Amerikoje kyla ekstremalūs karščiai.
Priežastys
Vienas iš pagrindinių veiksnių yra temperatūros svyravimai Ramiajame vandenyne, žinomi kaip El Nino. Šis reiškinys pasireiškia ne kasmet, tačiau 2023 m. vasarą jis ką tik prasidėjo, todėl palydovai stebi papildomą karštį Šiaurės Atlante.
Karštį regione taip pat gali padidinti sumažėjęs dviejų medžiagų, kurios paprastai atspindi saulės šviesą nuo vandenyno, kiekis: iš Sacharos dykumos atnešamų dulkių ir sieros aerozolių, susidarančių naudojant jūrinį kurą. Pastaraisiais mėnesiais mokslininkai užfiksavo itin mažą dulkių, kylančių iš Sacharos, kiekį. Tuo pat metu dėl naujų laivybos apribojimų sumažėjo toksiškų sieros aerozolių išmetimas.
Šylantys vandenynai turi įtakos oro sąlygoms sausumoje, vienur sukeldami karščio bangas ir sausras, kitur – uraganus. Pasak klimatologijos profesoriaus Ričardo Allano (Richard Allan), karštesnė atmosfera sugeria drėgmę ir išleidžia ją į kitas vietas. Tuo pat metu karščio bangas sukeliantys anticiklonai tapo ilgesni ir intensyvesni.
Ten, kur virš žemynų lieka sustingusios aukšto slėgio sritys, oras grimzta ir šyla, tirpdydamas debesis. Dėl to intensyvi vasaros saulė išdegina dirvožemį, įkaitina žemę ir virš jos esantį orą, o karščio bangos užsitęsia kelias savaites.
Europoje, pavyzdžiui, karštas oras iš Afrikos dabar lieka vietoje, o aukštas slėgis reiškia, kad karštis pietinėse jūrose, sausumoje ir ore toliau kaupiasi.
Liepos mėnesio karščio bangos – tai ne vienas reiškinys, o kelios vienu metu veikiančios priežastys. Tačiau jas visas sustiprina vienas veiksnys – žmogaus veiklos sukelta klimato kaita.
Ekspertai perspėjo, kad dėl El Ninjo 2024 m. Žemė gali dar labiau įkaisti. Klimatologų teigimu, karščio bangos gali tapti dažnesnės ir intensyvesnės.
“Tai tik pradžia. Gilus, greitas ir tvarus anglies dioksido išmetimo mažinimas iki nulio gali sustabdyti atšilimą, tačiau ateityje žmonija turės prisitaikyti prie dar stipresnių karščio bangų”, – apibendrino Londono universitetinio koledžo Globalios kaitos mokslo departamento vadovas Simonas Lewisas.
