Šiandien dauguma žmonių neįsivaizduoja patogaus gyvenimo be buitinių prietaisų, tokių kaip dulkių siurblys ar mikrobangų krosnelė. Tačiau seniau požiūris į kai kuriuos prietaisus buvo visai kitoks.
Netgi sklando mitas, kad mikrobangų krosnelės buvo laikomos pavojingomis ir uždraustos. Išsiaiškinkime.
Pirmieji duomenys apie prietaisus, panašius į šiuolaikines mikrobangų krosneles, pasirodė 1941 m. Jame buvo aprašytas įrenginys, kuris naudojo itin aukšto dažnio sroves mėsos produktams apdoroti. Tačiau jis taip ir nebuvo pradėtas masiškai gaminti, nes prasidėjo Antrasis pasaulinis karas.
Vėliau, septintojo dešimtmečio pabaigoje ir aštuntajame dešimtmetyje, Sovietų Sąjungoje buvo pradėtos gaminti mikrobangų krosnelės. Tuomet jos kainavo apie 300 rublių.
Mitas apie mikrobangų krosnelių draudimą
Internete galima rasti informacijos, kad 1976 m. mikrobangų krosnelės SSRS buvo uždraustos. Tai esą buvo padaryta dėl to, kad sovietų mokslininkai nustatė, jog dėl mikrobangų švitinimo suyra maisto produktų molekulinė struktūra ir susidaro kancerogeninės medžiagos. O tai sukelia nepataisomą žalą žmonėms ir visiems jų palikuonims.
Visa tai sukėlė baimę visuomenėje, tačiau iš tiesų tokie kaltinimai buitiniams prietaisams buvo nepagrįsti. Šis mitas atsirado tik dėl informacijos trūkumo ir dėl to, kad Sovietų Sąjungoje tokių prietaisų buvo neįtikėtinai mažai ir jie buvo labai brangūs.
Pavyzdžiui, 1989 m. viryklė “Elektronika SP-18″ kainavo 350 rublių, o vidutinis darbo užmokestis buvo 263 rubliai. Galiausiai mitas apie “pavojingas mikrobangų krosneles, kurias reikėjo uždrausti”, atsirado dėl informacijos trūkumo, skurdo ir nežinojimo.