Tokiuose miestuose kaip Lahore (Pakistanas), Hotanas (Kinija) ir Delis (Indija) oro kokybė nuolat būna prasta, tačiau neįmanoma tiksliai nustatyti, kuriame pasaulio mieste oro tarša yra didžiausia. Remiantis oro jutiklių bendrovės „IQAir” realiuoju laiku pateiktais duomenimis, tokie miestai kaip Niujorkas, Čikaga, San Franciskas, Sakramentas ir Sietlas vienai ar dviem dienoms per gaisrų sezoną pelnė blogiausios pasaulyje oro kokybės titulą.
Tačiau daugumoje šių miestų oras paprastai nebūna toks užterštas. Kuriuose miestuose oro kokybė yra prasčiausia ir kodėl?
Oro užterštumas dažnai matuojamas pagal kietųjų dalelių (KD), t. y. ore esančių kietų ir skystų lašelių mišinio, koncentraciją. Remiantis naujausiais Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis apie taršą smulkiomis kietosiomis dalelėmis PM2,5, arba įkvepiamomis dalelėmis, mažesnėmis nei 2,5 mikrogramo, šimtuose miestų oras yra toks, kurį JAV aplinkos apsaugos agentūra laiko nesveiku vos vieną dieną ištisus metus.
IQAir ataskaitoje nustatyta, kad 2022 m. blogiausia oro kokybė buvo Lahore (Pakistanas). Antroje vietoje atsidūrė Hotanas Kinijoje, po jo – Delio priemiestis Indijoje. 2021 m. trys labiausiai užteršti miestai buvo Indijoje; tarp pasaulio sostinių pirmąją vietą užėmė Delis, po jo sekė Daka, Bangladešas, ir Ndžamena, Čadas. Visuose šiuose miestuose per metus KD2,5 vidutiniškai buvo daugiau nei 90 mikrogramų kubiniame metre, t. y. beveik 20 kartų viršijo normą.
Nors šiuose reitinguose nurodomi kai kurie oro taršos židiniai, neįmanoma nustatyti, kuriuose miestuose oras iš tikrųjų yra blogiausias. Naudojami skirtingos kokybės jutikliai, o daugelis Afrikos šalių į sąrašą neįtrauktos, nes jos apskritai nepateikia jokių duomenų. PSO naudoja tik aukštos kokybės jutiklius, tačiau net nebando reitinguoti miestų: „Live Science” atstovas sakė, kad duomenų rinkimo procedūros pernelyg skiriasi.
Net ir matuojamas rodiklis – kietųjų dalelių PM2,5 – turi apribojimų. Kvėpavimas smulkiomis dalelėmis gali sukelti sveikatos sutrikimų, ir tik nedaugelis miestų atitinka griežčiausius PSO PM2,5 reikalavimus. Tačiau šių dalelių cheminė sudėtis taip pat gali turėti įtakos sveikatai. PSO atstovas spaudai sakė, kad tyrimai nėra galutiniai, tačiau gali būti, kad miestuose, kuriuose bendras KD2,5 lygis yra vienodas, sveikatos rodikliai gali skirtis priklausomai nuo taršos šaltinio.
Yra kelios priežastys, dėl kurių kai kuriuose miestuose KD2,5 yra daugiau nei kituose. Viena iš jų – geografinė padėtis. Hotanas yra netoli Taklamakano dykumos ir jame dažnai kyla dulkių audros. Ndžamena taip pat yra netoli pietinio Sacharos dykumos pakraščio. Kalnai gali turėti įtakos oro kokybei, nes apsunkina teršalų sklaidą: Delio, Lahoro, Dakos ir daugelio kitų miestų, kuriuose oras nesveikas, teritorijos yra į pietus nuo Himalajų.
Pavyzdžiui, Delyje „tik palieskite bet ką, ir pasklis dulkės, net jei kasdien valote”, – sakė Umeshas Kulšresta (Umesh Kulshrestha), Naujojo Delio Džavaharlalo Nehru universiteto Aplinkos mokslų mokyklos dekanas. Dulkės kaupiasi ne tik dėl tolimų dykumų, bet ir dėl nešvarių kelių bei statybų pačiame Delyje.
Žurnale „Aerosol and Air Quality Research” paskelbtoje apžvalgoje Kulshrestha nustatė, kad 2020 m. pradžioje per pandeminį uždarymą Delio oro kokybė pagerėjo – dėl sumažėjusio transporto priemonių ir pramonės išmetamų teršalų kiekio jos indeksas sumažėjo 41 proc.
