Kalbant apie variklio pašildymą, neatsiejama pokalbio dalimi tampa ginčai tarp dyzelinių ir benzininių automobilių savininkų. Abiejų tipų varikliai turi savo unikalias charakteristikas ir privalumus, tačiau kuris iš jų įšyla greičiau?
Benzininis ar dyzelinis įšyla greičiau?
Dyzeliniai varikliai yra žinomi dėl didelio suspaudimo laipsnio, o tai reiškia, kad jie labiau suspaudžia kuro ir oro mišinį nei benzininiai varikliai. Tai lemia aukštesnę degimo temperatūrą ir greitesnį įšilimo laiką. Dyzeliniai „varikliai“ optimalią darbinę temperatūrą dažniausiai pasiekia per kelias sekundes, o benzininis – gali užtrukti kelias minutes.
Kita vertus, benzininiai varikliai yra lengvesni ir ekonomiškesni. Jie turi mažą suspaudimo laipsnį, o tai reiškia, kad jie suspaudžia kuro ir oro mišinį mažiau nei dyzeliniai varikliai. Tai lemia žemesnę degimo temperatūrą ir lėtesnį įšilimo laiką. Tokiam vidaus degimo varikliui gali prireikti kelių minučių, kol jis pasiekia optimalią darbinę temperatūrą, ypač šaltu oru.
Tačiau verta paminėti, kad šiuolaikiniuose benzininiuose varikliuose įdiegtos tokios technologijos kaip tiesioginis įpurškimas, turbokompresorius ir cilindrų blokų šildytuvai, padedantys greičiau sušilti. Be to, automobiliai su šiais varikliais paprastai turi geresnę izoliaciją ir šildymo sistemas, kurios padeda išlaikyti šilumą, kol variklis įšyla.
Todėl dyzeliniai varikliai paprastai įšyla greičiau nei benzininiai. Taip yra dėl didelio tokių vidaus degimo variklių suspaudimo laipsnio. Tačiau technologinė pažanga benzininių agregatų srityje ir patobulinta automobilio izoliacija gali sutrumpinti įšilimo laiką. Juk įšilimo laikas priklausys ir nuo konkrečios automobilio markės ir modelio bei eksploatavimo sąlygų.
