Likus trims dienoms iki nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo 2 etapo pabaigos, maždaug trečdalis vartotojų to dar nepadarė – delsia maždaug 250 000 žmonių. Gyventojai skundžiasi, kad sunkiai supranta pasiūlymų vingrybes ir sąlygas, o kai kurie ir iš viso piktinasi, kam to reikia, kai konkurentų pasiūlymai skiriasi vos cento dalimis. Energetikos tarybos vadovas perspėja, kad pavėlavusiems gresia mokėti brangiau, kas per mėnesį gali sudaryti 3 ar daugiau eurų.
Paskubėkite pasirinkti elektros tiekėją
Nepasirinkusiems tiekėjo vartotojams elektros energija bus pardavinėjama prie rinkos kainos, kuri šiuo metu yra tikrai aukšta, pridedant dar 25 proc. ir tuomet nuo šios sumos prisiskaičiuojant elektros persiuntimo tarifą su viešuosius interesus atitinkančios paslaugos (VIAP), akcizo ir PVM mokesčiais.
Pagal dabartines rinkos kainas tai sudarytų maždaug 35 ct/kWh. Toks tarifas yra gerokai didesnis nei bet kurio tiekėjo pasiūlymai. Tikrai verta sugaišti kelias minutes ir sudaryti sutartį su kuriuo nors iš tiekėjų – net ir pernelyg nesigilinant į jų pasiūlymų skirtumus.
Taigi, pasirinkdami variantą nieko nedaryti ir pasilikti prie garantinio tiekimo, jūs greičiausiai jau nuo liepos, net ir įvertinus valstybės įvedamas kainų kompensacijas, priklausomai nuo suvartojamo elektros kiekio, mokėsite 2–8 eurais daugiau, nei negalvodami pasirinkę bet kurį tiekėją. Ir tas papildomai išleidžiamų pinigų kiekis greičiausiai vėliau augs kiekvieną mėnesį.
Tiekėją pasirinkti galbūt mažiau aktualu nebent gaminantiems vartotojams, kurių saulės elektrinė per metus pagamina labai panašiai tiek elektros, kiek namuose suvartojama. Valstybė kol kas nesugalvojo, kaip finansiškai nubausti gaminančius vartotojus, liekančius pas garantinį tiekėją.
Fiksuoti elektros kainą ar nefiksuoti?
Kitas žingsnis būtų nuspręsti, ar fiksuoti elektros kainą ilgesniam laikotarpiui. Tai jau yra finansinis sprendimas, o darant šį pasirinkimą reikia atkreipti dėmesį į du dalykus.
Pirmas – tai kiek Jums suteikia naudos galimybė mokėti kintamą, prie rinkos kainos pririštą elektros kainą.
Jei esate vienas iš kol kas nedaugelio elektros vartotojų, kurie turi elektros skaitiklį, fiksuojantį elektros suvartojimą kiekvieną atskirą valandą, ir jei turite galimybę keisti elektros vartojimą, priklausomai nuo kintančios elektros kainos, verta pagalvoti apie galimybę pririšti savo tiekėjui mokamą kainą už elektrą prie elektros valandinės rinkos kainos. Tai yra jei turite, pavyzdžiui, elektros kaupimo bateriją, kurią galite įkrauti tuo metu, kai rinkos kainos nukrenta, ir galite naudoti šią elektrą, kai rinkos kaina pakyla. Jei turite elektromobilį, kurį galėtumėte krauti būtent tada, kai kainos rinkoje nors trumpam nukrenta. Jei galite valdyti savo namo šildymą šilumos siurbliais, daugiau šildant, kai elektra pigi, ir mažiau šildant elektros kainų piko metu, tokiu atveju, ko gero, verta pagalvoti apie galimybę pririšti savo tiekėjui mokamą kainą prie elektros valandinės rinkos kainos.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis fiksuotą ar kintamą kainą?
Jei visgi dėl tam tikrų priežasčių norima sudaryti sutartį be ilgalaikio kainos fiksavimo, konkretų tiekėją reikėtų rinktis pirmiausia pagal tai, kokį priedą prie rinkos kainos jis siūlo. Reikėtų ieškoti tiekėjo, kuris siūlo kuo mažesnį priedą.
Renkantis sutartį su ilgalaikiu kainos fiksavimu, žinoma, reikėtų siekti elektros kainą užfiksuoti kuo žemesniame lygyje. Tuomet reikia apsvarstyti, kuriam laikotarpiui kainą fiksuoti. Pažymėtina, kad kainą fiksuojanti sutartis neįpareigoja jos vykdyti visą kainos fiksavimo laikotarpį. Tad verta išsiaiškinti, kokios yra sutarties su ilgalaikiu kainos fiksavimu nutraukimo sąlygos. Jei sudarius 6 metų laikotarpiui kainą užfiksuojančią sutartį jau per pirmus metus sutaupoma daugiau pinigų, nei kainuotų po metų tą sutartį nutraukti, tokiu atveju išties verta sudaryti ilgalaikę sutartį, net jei tikite, kad po metų elektros kainos ims kristi.
Siūlyčiau visuomet lyginti mažiausiai dvejų metų bendras planuojamas sąnaudas, įskaičiuojant ir tai, kiek reikėtų sumokėti už elektrą ir kiek kainuotų sutarties nutraukimas po dvejų metų. Taip pat reikėtų įvertinti ir tiekėjų teikiamų dovanų (pavyzdžiui, sumažintų pirmųjų sąskaitų, gaunamų papildomų nemokamų paslaugų ir pan.) finansinę vertę.
