Naujienos

Lukašenka nepasiduoda: kaip migracijos puolimas prieš Lenkiją susijęs su Rusijos agresija prieš Ukrainą

Energetikos žlugimas, Kremliaus kariniai manevrai netoli Ukrainos ir dirbtinai sukelta migracijos krizė pasienyje su Lenkija ir Lietuva – visa tai yra Rusijos hibridinio karo dalis.

Išbandomas ES ir NATO atsparumas. Kol kas rezultatas „0:1“ Baltarusijos ir Rusijos naudai. Briuselis pagaliau įvedė sankcijas Lukašenkos režimo fiziniams ir juridiniams asmenims bei tarptautinėms bendrovėms, susijusioms su dirbtinai sukurta migracijos krize Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje.

Tačiau Minskas neketina trauktis. Pirmadienį, lapkričio 15 d., Baltarusijos saugumo pajėgos liepė migrantams palikti palapinių stovyklą miške prie spygliuotos vielos pasienyje ir nukreipė daugiau kaip 2 tūkst. nelegalių imigrantų į oficialų kontrolės punktą „Kuznicoje“.

Pirma, ES valstybės narės šį sprendimą priėmė praėjus vos savaitei nuo krizės pradžios.

Antra, sankcijos galėjo būti griežtesnės, įskaitant apribojimus Rusijos „Aeroflot“ ir visišką sienos su Baltarusija uždarymą įskaitant geležinkelį.

Trečia, kai kurios Europos šalys, ypač Vokietija, mano, kad Maskva turėtų tarpininkauti sprendžiant ginčą, o Lenkija ir Lietuva tiesiogiai nurodo Rusijos dalyvavimą. Būtent to Putinui ir reikia.

Kaip ES nubaudė A. Lukašenkos režimą ir ar tai padės sustabdyti dirbtinai sukurtą migracijos krizę.

Kas vyksta pasienyje

Energetikos krizės rytiniame Aljanso flange įkarštyje V. Putinas ir A. Lukašenka sukėlė migracijos krizę. Tūkstančiai nelegalių imigrantų toliau šturmuoja Lenkijos sieną.

Praėjusią savaitę TSN.ua pranešė, kad Rusijos propaganda remia Lukašenkos režimą žiniasklaidoje nušviesdama įvykius pasienyje su Lenkija. Viskas tam, kad būtų sukurtas hibridinis vaizdas, kaip Lenkijos pasieniečiai tyčiojasi iš migrantų, palikdami žmones su mažais vaikais likimo valiai šaltyje be maisto ir geriamojo vandens. Rusijos federaliniai kanalai transliavo dešimtis reportažų apie tai, kad „Europos šalys nenori prisiimti atsakomybės už savo dalyvavimą kare Irake“.

TSN.ua kalbinti Minsko gyventojai sako, kad „turistai“ iš Artimųjų Rytų nelabai panašūs į pabėgėlius. Dauguma jų daug sumokėjo už „bilietą“ į Baltarusiją. Už savo pinigus jie perka maistą prekybos centruose ir pietauja kavinėse. Vietos gyventojai sako, kad daugelis migrantų gyveno viešbutyje „Minsk“, iš kurio dažnai taksi automobiliais buvo vežami į Lenkijos pasienį, kur prieš savaitę nelegalai po atviru dangumi įkūrė palapinių stovyklą.

Migrantai Baltarusijoje

Tuo pat metu Baltarusijos specialiosios pajėgos itin žiauriai elgėsi su migrantais, priversdamos juos smurtu šturmuoti Lenkijos sieną. Daugelis žmonių buvo sužeisti, kai bandė nuimti spygliuotą vielą. Tai iškart perėmė Rusijos propagandistai, iškreipdami vaizdą, kad šiuos sužeidimus padarė lenkų pusė.

Tuo pat metu jau pirmadienį, lapkričio 15 d., Irako valdžios institucijos paskelbė, kad nuo lapkričio 18 d. pradės išvežti savo piliečius, esančius Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje, namo. Tai beveik 600 žmonių.

Aviakompanija „Belavia“ pareiškė, kad JAE valdžios institucijų sprendimu Afganistano, Irako, Jemeno ir Sirijos piliečiai nebus skraidinami į Minską. Panašų sprendimą anksčiau priėmė ir „Turkish Airlines“ (Vakarų žiniasklaidoje buvo pasirodžiusi informacija, kad ji taip pat dalyvavo vežant migrantus į Baltarusiją).

Briuselio paralyžius

Europos Sąjunga išplėtė sankcijas Lukašenkos režimui dėl dirbtinai sukeltos migracijos krizės. Kol kas penktasis apribojimų paketas oficialiai nepaskelbtas. Tačiau, kaip pranešė Vakarų žiniasklaida, į „juodąjį sąrašą“ gali būti įtraukti „Syrian Airlines“, viešbutis „Minsk Hotel“ ir Minsko oro uostas. Dėl sankcijų „Belavia“ padėtis vis dar neaiški.

Buvęs Ukrainos ambasadorius Baltarusijoje (2010-2011 m.) Romanas Besmermermertas mano, kad sankcijos  Baltarusijai nėra pakankamos. Jis mano, kad dabar vyksta specialioji operacija „po svetima vėliava“, aprašyta senuose saugumo tarnybų vadovėliuose: taip ją vadino KGB, dabar – FSB. Tai Kremliaus vykdoma operacija. Vienas iš vykdytojų (subrangovų) yra Lukašenkos režimas.

Anot pašnekovo, Lukašenkos užduotis – išsukti situaciją. Po to Kremlius tai „užgesins“ – du ar tris kartus, o tada pasakys: atšaukite sankcijas, nes daugiau nieko nedarysiu. Tikslas – patekti į ES. Mažiausia – ją diskredituoti. Didžiausia galimybė – padaryti viską, kad ES žlugtų. Pandemija, energetikos krizė (dirbtinai sukuriant dujų trūkumą) ir vadinamoji migracijos krizė – tai trys prieš Vakarus vykdomos operacijos dalys.

„Nei „migrantų„, nei „pabėgėlių“ sąvokos negali būti taikomos didžiajai daugumai pasienyje susirinkusių žmonių. Tai yra specialios operacijos dalyviai, kurie sutiko su tuo. Jie supranta, kas vyksta, ir sąmoningai tam pritaria. Baisiausia, kad kai kurie socialiai remtini žmonės, kuriems reikia pagalbos, iš tikrųjų yra pasitelkiami tai nuslėpti. Tragedija ta, kad toks Kremliaus požiūris diskredituoja Europą, nuvertina jos vertybes ir suduoda smūgį į Europą atvykusių ir atvykstančių žmonių perspektyvoms bei pačiai Europai“.

ES reaguoja gana vangiai. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen mano, kad Maskva gali spausti Minską užbaigti migracijos krizę. Praėjusią savaitę Vokietijos kanclerė Angela Merkel kelis kartus skambino V. Putinui.

„Europa pripratusi prie gero gyvenimo, o tam reikia didžiulio konformizmo. Europoje smarkiai auga kairiųjų ir dešiniųjų populistų gretos. Liberalusis elementas pradeda nerimauti dėl populistinių šūkių, o demokratijos principai iškeičiami į dujas ir angliavandenilius. Dėl to Europos piliečiai pralaimi, o politikai mąsto labai trumpai: išsilaikysime iki pavasario, o paskui pažiūrėsime. Tai leidžia Kremliui vykdyti tokias daugialypes ilgalaikes operacijas, kurių viena prasidėjo 2014 m. ir tęsiasi toliau. Prieš tai buvo Gruzijos, o dar anksčiau – Padniestrės. Tokių operacijų daugės ne tik Europoje“.

Tuo pat metu Didžioji Britanija, kuri po „Brexit“ nėra saistoma biurokratinių įsipareigojimų Briuseliui, jau perkėlė dešimt savo karių į Lenkijos pasienį su Baltarusija.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerijos vadovė Liz Truss pareiškė, kad Rusija yra „aiškiai atsakinga“ už migracijos krizę Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje, ir paragino europiečius susivienyti prieš „Nord Stream-2“ paleidimą. Britų bulvariniame dienraštyje „The Mirror“ pasirodė straipsnis, kad Londonas pasirengęs į Ukrainą pasiųsti 600 specialiųjų pajėgų (Specialiosios oro tarnybos ir parašiutininkų pulko dalinius), kad atremtų galimą Rusijos invaziją į Ukrainą.

Lukasenka

Net JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas teigia, kad vienas iš dirbtinės migracijos krizės Lenkijos pasienyje tikslų gali būti bandymas nukreipti dėmesį nuo įtartinos Rusijos karinės veiklos prie Ukrainos sienų.

Lenkija jau tariasi su Latvija ir Lietuva dėl galimybės taikyti Šiaurės Atlanto sutarties 4 straipsnį, kuriame numatyta galimybė sušaukti sąjungininkų konsultacijas, jei, bet kurios iš jų nuomone, kyla grėsmė saugumui ir teritoriniam vientisumui. Pavyzdžiui, 4 straipsnis buvo taikomas 2014 m. kovo mėn., kai Rusija okupavo Krymą.

Kokias pajėgas Rusija sutelkė

Migracijos krizė tebesitęsia, JAV pranešus apie įtartiną Rusijos karių telkimą prie Ukrainos sienų ir A. Lukašenkai paraginus V. Putiną dislokuoti kelias Rusijos divizijas „Iskander“ (antžeminės sistemos, galinčios smogti taikiniams iki 500 km atstumu) Baltarusijos pasienyje su Ukraina ir vakaruose.

Amerikiečiai iki šiol su europiečiais nepasidalijo žvalgybine informacija, kuri iš tikrųjų patvirtintų pavojingą Rusijos karių koncentraciją prie Ukrainos sienų. Taigi visi remiasi tik kelių JAV leidinių per pastarąsias dvi savaites paskelbta informacija.

Pirmasis buvo „The Washington Post“, kuris rašė, kad po pratybų „Vakarai-2021“ į Novosibirską negrįžo 41-oji Visos Rusijos armija, o Maskvoje įsikūrusi 1-oji tankų armija perkelia personalą ir įrangą į Ukrainos pusę.

Nacionalinio strateginių tyrimų instituto Karinės politikos departamento analitikas Nikolajus BELESKOVAS aiškina, kad iš visos 41-osios armijos perkeliama maždaug viena divizija, kuri gali likti Vakarų karinėje apygardoje ir būti naudojama kaip papildoma priemonė Rusijos pajėgoms vakaruose sustiprinti.

Jei radote klaidą, praneškite mums apie tai pažymėdami tekstą ir paspausdami Ctrl+Enter.

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

Prenumeruokite naujienas Google News platformoje

Mindaugas Bružas

KAIPKADA.LT straipsnių ir naujienų autorius el. p. redakcija@kaipkada.lt tel. +370 695 72614

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Back to top button

Pranešimas apie klaidą

Šis tekstas bus išsiųstas mūsų redaktoriams: