Mėnulis mažėja ir tai gali turėti svarbių pasekmių būsimoms misijoms į jį, įspėja mokslininkai. Remiantis naujais JAV mokslininkų atliktais tyrimais, šis aušimo procesas gali būti pakankamai didelis, kad sukeltų nuošliaužas ir žemės drebėjimus netoli Mėnulio pietų ašigalio.
Ekspertų atliktas tyrimas verčia abejoti, ar Mėnulis yra stabili platforma būsimoms kosminėms misijoms, ypač NASA, kuri planuoja Mėnulyje išlaipinti astronautus. Kadangi būsimose misijose numatoma Mėnulyje statyti kosminę stotį, svarbu vengti ją įrengti geologiškai.
Tyrimo rezultatai parodė, kad vienas iš galingiausių Mėnulio drebėjimų, užfiksuotų „Apollo” seismometrais, buvo 5 balų stiprumo ir truko kelias valandas, o jį galimai sukėlė netoli Mėnulio pietų ašigalio esančios lėkštos iškyšos. Tai pabrėžia Mėnulio geologinių tyrimų svarbą būsimų misijų saugumui.
„Mėnulio paviršių galima įsivaizduoti kaip sausą, susmulkintą žvyrą ir dulkes, – aiškina Merilendo universiteto geologas Nikolas Šmerras (Nicholas Schmerr). „Per milijardus metų paviršių daužė asteroidai ir kometos, o dėl smūgių nuolat buvo išmetami kampuoti fragmentai.”
Šis darbas gali būti svarbus žingsnis rengiantis būsimoms misijoms į Mėnulį, įskaitant „Artemis” misiją su įgula, ir pabrėžia, kaip svarbu atsižvelgti į Mėnulio geologines ypatybes kuriant infrastruktūrą ir saugant astronautus.
