Metas dairytis ir rinktis Šv. Kalėdų eglutę: kaip išsirinkti tinkamą?

Kalėdinės eglutės pasirinkimas

Gruodžio mėnuo – pats metas išsirinkti ir puošti kalėdinę eglutę. Jau šiandien turguje gausu eglučių – nuo ​​kirstų iki pasodintų vazonuose. Taigi kurią geriau pasirinkti? Daugiau apie tai straipsnyje.

Gyva Šv. Kalėdų eglutė

Gyva užpildo kambarį miško kvapu, tačiau susitaikyti su tuo, kad eglutė buvo nukirsta?

Įsigiję legalią kalėdinę eglutę, nenaikinate miško, nes šios eglutės yra specialiai auginamos Naujųjų metų šventėms.

Kad eglutė namuose išbūtų ilgiau, ją reikia tinkamai prižiūrėti ir nepamiršti palaistyti. Taip pat, neturėtumėte iš karto po pirkimo įnešti į šiltą kambarį. Eglutę geriausia kelioms valandoms palikti balkone ar rūsyje, kad staigiai nenukristų .

Tačiau jei tokia eglutė bus išmesta į sąvartyną, tai visais atžvilgiais paveiks aplinką. Jei eglutę atiduosite perdirbti į savo miesto eglutės surinkimo punktą, galite sumažinti žalą aplinkai.

Kalėdinių eglučių rūšys

Eglutė, kėnis ar pušis? Kitas labai svarbus kriterijus – pati eglutė. Kokio atspalvio, kokio spyglių ilgio bei tankumo ji bus. Nereikia pamiršti ir praktiško kriterijaus – ar mes daug spyglių ir netgi, ar bus malonu ją liesti. Šiais laikais prieš Kalėdas pabundančioje eglučių rinkoje siūloma nemažai įvairių variantų.

Paprastoji eglė (Picea abies)

Tai antras pagal paplitimą medis Lietuvoje, tad greičiausiai ir dauguma eglučių, kurias puošėte vaikystėje, buvo būtent šis medelis. Tai labiausiai tradicinis Kalėdų medis, tačiau šiais laikais, kai yra su kuo palyginti, dar labiau išryškėja vienas jo trūkumas – palyginti gausus spyglių metimas, dėl ko eglutei reikės skirti daugiau priežiūros ir spyglius nuo laiko sušluoti ar susiurbti.

Dygioji (sidabrinė) eglė (lot. Picea pungens glauca)

Apie dešimt metų sidabrinės eglutės buvo populiariausios, jas mėgstama pasisodinti ir sklypuose. Kartais žmonės pirkdami sidabrinę eglę sutrinka, nes ji gali būti sidabriška mėlyna, bet gali būti ir žalios spalvos. Jos būna įvairių spalvų, bet eglutė yra ta pati.

Šiurkščioji eglė (Picea Asperata)

Tai tarsi tarpinis variantas tarp sidabrinės ir paprastosios eglių – ji tanki, trumpais spygliukais. Savo ji primena paprastąją eglę, tačiau yra dekoratyvesnė.

Baltoji eglė (Picea glauca)

Natūraliai auga Šiaurės Amerikoje, pasižymi žalsvai pilkšvomis šakelėmis. Ji yra labai tanki, bet tačiau jos šakos – siauros, todėl iš šalies vaizdas atrodo tankus, bet tuo pačiu ir perregimas, todėl panaudojus žaisliukus, ji tampa labai elegantiška.

Daniškas kėnis

Jo šakos kur kas minkštesnės už sidabrinės eglės šakas, jį malonu liesti, jis žalesnis, be to, kėnis labai gerai laiko spyglius. Medelis yra ir aromatingas, iš jo daromas eterinis aliejus.

Pušis (Pinus)

Pušis priklauso tai pačiai šeimai kaip ir eglutės ar kėniai, todėl bet kokiu atveju papuošiamas spygliuotis, o kasmetinė kalėdinė puošyba šiek tiek paįvairinama. Tiesa, tai nėra visiškai neįprastas pasirinkimas, kadangi Šiaurės Europoje ir JAV įvairios pušų rūšys, tokios kaip paprastoji pušis (Pinus sylvestris), kalninė pušis (Pinus mugo), italinė pušis (Pinus pinea) ar kedrinė pušis (Pinus cembra), namuose neretai tampa eglučių alternatyva. Pasirinkę mažaūges pušeles vėliau galėsite persisodinti pas save į sklypą.

Kaip išsirinkti gyvą eglutę?

Visos legaliai nupjautos eglutės turi būti paženklintos žymomis arba etiketėmis su kilmės vieta.

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis pačią eglutę? Ji neturi būti pageltusi ar ruda, o spygliai neturi nukristi – tai galima patikrinti bakstelėjus eglutę į žemę. Taip pat galima sulenkti keletą spyglių: jei jie elastingi ir išsitiesina, tai rodo, kad medis buvo nupjautas neseniai.

Po švenčių eglutę būtina tinkamai išmesti. Kiekvienais metais sausio mėnesio pradžioje paskelbiamas vietų sąrašas su eglučių surinkimo vietomis.

Išeiti iš AMP versijos