Daugelis iš mūsų mėgsta saldumynus. Tačiau ar potraukį cukrui galima pavadinti priklausomybe? Į šį klausimą atsakė mitybos srities ekspertai. Žiniasklaidoje dažnai galima rasti teiginių, kad yra priklausomybė nuo cukraus. Bet ar tai tiesa moksliniu požiūriu?
Kodėl mus taip traukia saldumynai ir cukrus?
Apskritai ekspertai sutinka, kad priklausomybė nuo cukraus iš tikrųjų gali neegzistuoti kaip reiškinys. Be to, priklausomybė nuo maisto yra laikoma prieštaringu terminu. Faktas yra tas, kad sunku apibrėžti medžiagą, sukeliančią priklausomybę nuo maisto. Tas pats pasakytina ir apie abstinencijos sindromą: jo simptomus sunku aptikti žmonėms, kurie atsisako saldumynų.
Tyrimai su gyvūnais parodė, kad cukraus vartojimas gali būti susijęs su priklausomybe. Tačiau tai nereiškia, kad cukrus yra priklausomybės priežastis.
Remiantis eksperimentų su žiurkėmis rezultatais, kai kurie žmonės gali būti labiau linkę į cukraus troškimą nei kiti. Lygiai taip pat, kaip kai kurie labiau linkę tapti priklausomi nuo azartinių lošimų.
Tačiau norint patvirtinti, kad cukrus žmonėms sukelia fizinę priklausomybę, reikia atlikti daugiau tyrimų. Be to, žinoma, kad ne visi žmonės mėgsta saldumynus.
Potraukį cukrui galima paaiškinti tiek fizinėmis, tiek psichologinėmis priežastimis. Pavyzdžiui, per dieną galite valgyti per mažai (taip organizmas signalizuos, kad jam reikia energijos), ko nors saldaus valgymas gali tiesiog tapti įpročiu, taip pat galite labiau trokšti saldumynų, kai patiriate stresą ar miego trūkumą arba kai jaučiate nemalonias emocijas.
