Lietuvoje įvyko netikėtas posūkis energetikos sektoriuje – praėjusią savaitę didmeninė elektros energijos kaina nukrito net 42 proc. Tai – žemiausias lygis nuo 2024 m. balandžio vidurio. Bet kol elektra pinga, pasaulio akys krypsta į pavojingai kylančias naftos ir dujų kainas. Priežastis? Didėjanti karinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri grasina pasaulio energetiniam stabilumui.
Elektros rinka: šviesi akimirka
Didmeninė elektros kaina Lietuvoje birželio 16–22 d. smuko iki 36,5 Eur/MWh – tokio pigumo nematėme jau daugiau nei metus. Palyginimui, pernai tuo pačiu metu ši kaina siekė net 106,7 Eur/MWh. Tokią dramatišką kainų korekciją paskatino du veiksniai: vėjo jėgainių šuolis ir ankstesnis nei planuota „Estlink 2“ elektros jungties remontų pabaigimas.
Net kaimyninės šalys pajuto atvėsimą rinkoje. Estijoje elektros kaina sumažėjo net 58 proc., Suomijoje – 84 proc. Tačiau Vokietija tapo išimtimi – ten kainos pakilo 33 proc.
Lietuvoje elektros gamyba augo 9 proc., o vėjo elektrinės pasiekė rekordus – per savaitę jos pagamino 102 GWh, net 123 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Saulės jėgainės laikėsi stabiliai, o hidroelektrinių gamyba augo 43 proc. lyginant su pernai. Tik šiluminės elektrinės traukėsi – jų indėlis mažėjo beveik trečdaliu.
Naftos ir dujų rinka: audros horizonte
Kol elektra pinga, gamtinių dujų kainos TTF taške per savaitę pakilo 2,5 proc. – iki 36,5 Eur/MWh. Artimųjų Rytų karinis nestabilumas, ypač ties Hormūzo sąsiauriu – strategine SGD transporto arterija – kelia grėsmę Europos tiekimui. Analitikai jau skaičiuoja: net 20 proc. pasaulio SGD eina pro šią siaurą vietą. Visiško sąsiaurio uždarymo tikimybė – 20 proc., bet pasekmės būtų didžiulės: kainų šuoliai, tiekimo sutrikimai, konkurencija dėl krovinių.
Lietuvoje gamtinių dujų vartojimas sumažėjo daugiau nei 11 proc., o Klaipėdos SGD terminalas rinkai pateikė mažiau dujų nei savaitę prieš. Latvijai išsiųstas kiekis taip pat sumažėjo. Vis dėlto biodujų gamyba šalyje šiek tiek augo.
Europos saugyklų užpildymas auga, bet tebėra atsiliekantis nuo pernykščio lygio. Tai kelia papildomą spaudimą prieš žiemos sezoną.
Naftos kainų šuolis: kodėl degalai Lietuvoje brangsta?
Brent naftos kaina per savaitę pašoko net 10,1 proc. – iki 76,5 USD už barelį. Nors tai vis dar mažiau nei prieš metus, kai kaina siekė 85,1 USD, geopolitiniai veiksniai verčia analitikus peržiūrėti prognozes aukštyn.
Tuo tarpu Lietuvoje benzinas per savaitę pabrango 0,5 proc., dyzelinas – 0,6 proc. Nors tarp Baltijos šalių mūsų degalai dar išlieka pigiausi, kainų augimo tendencija jau matoma. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino – vos 2,2 cento.
Biokuras: tylus, bet kylantis
Biokuro kaina Lietuvoje per savaitę ūgtelėjo 3,7 proc., siekė 16,59 Eur/MWh. Tai daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai kaina buvo 15,50 Eur/MWh. Nors šis pokytis neatrodo dramatiškas, tai ženklas, kad net alternatyvios energijos šaltiniai neatsparūs rinkos spaudimui.
Išvada: nors elektros kainos džiugina, energetikos sektoriaus padangėje kaupiasi tamsūs debesys. Naftos ir dujų kainų augimas, pasaulinės įtampos bei energetinio saugumo iššūkiai artimiausiu metu gali iš esmės pakeisti kainų kryptį. Ar Lietuva pasiruošusi energetiniams sukrėtimams?
