Ir vėl – nieko iš tų krapų! Eikvoju laiką, sėklas, vandenį, o rezultatas tas pats: birželio pabaigoje lysvėje lieka tik apdegę stagarai iš to, kas turėjo tapti sultinga žaluma! Pažįstama situacija?
Anksčiau kiekviena vasara man virsdavo kova su karščiu dėl kiekvieno žalumyno lapelio, kol atsitiktinis susitikimas su patyrusiu agronomu visiškai pakeitė mano požiūrį į auginimą. Dabar lysves laistau vos kartą per savaitę, o šviežių, žalių krapų ryšulius pjaunu iki pat pirmųjų šalnų.
Pamenu tą karštą birželio pabaigos dieną, kai vaikščiojau po sodą ir vertinau nuostolius. Termometras jau trečią savaitę iš eilės pavėsyje rodė 34 laipsnius. Mano krapai atrodė apgailėtinai – lapeliai pageltę ir susisukę, stiebeliai plonesni už siūlą, o vietoje vešlios žalumos iš lysvės stirksojo vargani stagarai.
Tą pačią dieną užėjau pas kaimyną pasiskolinti kastuvo ir negalėjau patikėti savo akimis. Jo darže vešėjo prabangūs, smaragdo žalumo krapų sąžalynai, siekiantys apie 25 centimetrus. Tankūs, sultingi, tarsi augę vėsioje oranžerijoje. O jis ramiai sako: „Laisčiau praėjusį sekmadienį, kitas kartas – po savaitės.“
Pasirodo, kaimynas daugelį metų dirbo agronomu vietiniame ūkyje ir per ilgus metus sukūrė ypatingą sistemą, kaip auginti žalumynus per karščius. Pagrindinis jo metodo skirtumas – viskas daroma atvirkščiai, nei esame įpratę. Užuot laisčius dažnai, jis laisto retai, bet gausiai. Ne sėja sekliai, o gerokai giliau. Ir naudoja ne įprastas, o specialias, karščiui atsparias veisles.
Daugelis sodininkų vasarą susiduria su ta pačia bėda: žaluma sunyksta per birželio ir liepos karščius, nors priežiūra, atrodytų, yra nuolatinė. Priežastis – dauguma taiko pavasarinio auginimo metodus, kurie vasaros alpyje veikia prieš augalus, o ne jų naudai.
Dabar, kai problemos esmė aiški, apžvelkime pagrindines klaidas.
5 pagrindinės klaidos auginant krapus vasarą
Po to lemtingo susitikimo su kaimynu agronomu man tapo aišku, ką visą šį laiką dariau ne taip. Dauguma daržų savininkų vasaromis kartoja tas pačias klaidas, nesigilindami į tikrąsias prasto derliaus priežastis.
Klaida Nr. 1 – sekli sėja
Visada sėdavau krapus maždaug 1 cm gylyje, kaip rašoma sodininkystės vadovėliuose. Tačiau birželį tokios sėklos tiesiog iškepa dėl paviršinio dirvos sluoksnio perkaitimo. Dirvožemio temperatūra paviršiuje pasiekia 35–38°C, o tai sunaikina daigus dar embriono stadijoje.
Klaida Nr. 2 – dažnas laistymas mažu kiekiu vandens
Kiekvieną vakarą išliedavau 3–4 litrus vandens į lysvę, manydamas – kuo daugiau, tuo geriau. Bet vyko priešingai: šaknys priprato prie drėgmės tik viršutiniame sluoksnyje ir nesivystė gilyn. Vos tik prasidėdavo trumpa sausra, augalai sunykdavo.
Klaida Nr. 3 – netinkamai parinkta lysvės vieta
Visada rinkdavausi saulėčiausią vietą, manydamas, kad krapams patinka ryški šviesa. Per karščius tai mirtina: lapai apdega, o drėgmė išgaruoja per kelias valandas.
Klaida Nr. 4 – pavasarinės veislės vasarą
Naudojau įprastą veislę, kuri puikiai tinka vėsiam orui, bet neatlaiko vasaros kaitros. Tokios veislės greitai suformuoja žiedynstiebius, kai temperatūra pakyla virš +30°C.
Klaida Nr. 5 – sėja neparuoštoje dirvoje
Tiesiog išbarstydavau sėklas ant paprastos, neparuoštos lysvės. Žemė greitai išdžiūdavo, paviršiuje susidarydavo kieta pluta, ir daigams tiesiog neužtekdavo jėgų prasikalti.
Tačiau pats svarbiausias atradimas dar laukė ateityje – agronomas atskleidė lysvės paruošimo sistemą, kuri išsprendžia visas problemas iš karto.
Skaitykite toliau kitame puslapyje.
