Rusija rengia karines pratybas, imituodama galimas atakas prieš Suomiją ir Baltijos šalis, praneša „Iltalehti Journal“. Šiose pratybose dalyvauja dešimtys tūkstančių karių ir jos atspindi platesnius Maskvos siekius sukurti strateginę buferinę zoną Europoje.
Šaltiniai NATO teigia, kad Rusijos strateginis dėmesys apima Suomiją, Norvegiją ir Baltijos šalis. NATO grėsmių vertinime nurodoma, kad Maskva siekia išplėsti savo strateginį gilumą visoje Europoje, nuo Arkties iki Viduržemio jūros, ir planuoja integruoti pagrindines teritorijas į vieningą buferinę zoną.
Pranešama, kad pratybos apima įvairius karinius scenarijus. Teigiama, kad šiaurėje 14-asis armijos korpusas ruošiasi pulti Norvegijos pakrantę iš Murmansko jūra, oru ir sausuma. Tuo pat metu Rusijos pajėgos imituoja desantą Suomijos Laplandijoje. Kolos pusiasalyje dislokuotos raketinės pajėgos taip pat taikosi į Suomiją, o Helsinkis įvardijamas kaip galimas smūgių židinys.
Analizuodamas Rusijos strateginį požiūrį, žurnalas „Iltalehti Journal“ pabrėžia siekius atkurti „istorines teritorijas“, konkrečiai tas, kurios apibrėžtos 1743 m. Turku sutartyje. Pagal šį scenarijų Rusijos pajėgos galėtų siekti Kymio upės ir judėti toliau į šiaurę link Puumalos.
Rusija nori sukurti buferinę zoną
Rusijos ketinimai sukurti buferinę zoną atitinka jos suvokiamą „strateginio gylio“ poreikį, kuris atsispindi NATO grėsmių vertinimuose. Šie planai kelia susirūpinimą kaimyninėms šalims, ypač toms, kurios ribojasi su Rusija, įskaitant Suomiją, Estiją ir Latviją.
Rusijos lyderis Vladimiras Putinas anksčiau yra pabrėžęs savo viziją susigrąžinti istorines teritorijas, kaip siektiną pavyzdį nurodydamas XVII a. Rusijos imperiją. Gruodžio 19 d. V. Putinas pareiškė, kad Rusija turi šiam tikslui pasiekti reikalingų išteklių. Vakarų ekspertai pataria šiuos pareiškimus vertinti rimtai, atsižvelgiant į tai, kad jie atitinka pastarojo meto Rusijos karinę veiklą ir geopolitinius veiksmus.
Baltijos šalys ir Suomija labai pažeidžiamos
Baltijos šalys ir Suomija, NATO narės, turinčios tiesiogines sienas su Rusija, išlieka ypač pažeidžiamos Maskvos ambicijų atžvilgiu. Šios šalys yra vienos iš daugiausiai prie gynybos išlaidų, palyginti su BVP, prisidedančių NATO narių, o tai rodo jų padidėjusį susirūpinimą dėl saugumo.
Anksčiau Suomijos kriminalinė policija konfiskavo tanklaivį „Eagle S“, įtariamą prisidėjus prie povandeninio kabelio „Estlink 2“ sugadinimo. Šiuo metu Porvoo mieste atliekama techninė laivo analizė, siekiant nustatyti jo vaidmenį incidento metu.
Šaltinis: United24media.com
