Vyresnio amžiaus tėvų skyrybos pakeičia jų santykių su suaugusiais vaikais pusiausvyrą. Kaip? Atsakymas šiame straipsnyje.
KAS YRA „PILKOSIOS SKYRYBOS”?
Terminas „pilkosios skyrybos” reiškia sutuoktinių išsiskyrimą brandžiame amžiuje. Pastaraisiais dešimtmečiais išsivysčiusiose pasaulio šalyse nuolat didėja vyresnių nei 50 metų amžiaus žmonių skyrybų skaičius. Štai Jungtinėse Amerikos Valstijose „pilkųjų skyrybų” skaičius padvigubėjo, panaši tendencija pastebima Vokietijoje ir kitose Europos šalyse. Specialistai šį reiškinį aiškina besikeičiančiomis socialinėmis normomis ir aktyvaus gyvenimo trukmės ilgėjimu.
KAIP SUAUGĘ VAIKAI REAGUOJA Į TĖVŲ IŠSISKYRIMĄ?
Tyrimas
Siekdami suprasti „pilkųjų skyrybų” pasekmes išsiskyrusių tėvų ir jų suaugusių vaikų santykiams, Kelno universiteto (Vokietija) psichologai išanalizavo daugiau kaip devynių tūkstančių 18-49 metų amžiaus Vokietijos gyventojų duomenis.
Šie žmonės 2008-2020 m. tris kartus buvo apklausti apie jų santykius su tėvais:
- Apie bendravimo dažnumą,
- Apie emocinį artumą,
- Apie paramą.
Pirmosios apklausos metu visų dalyvių tėvai buvo susituokę, tačiau per pastaruosius 13 metų 606 žmonės išsiskyrė.
Rezultatai
The Journals of Gerontology: Series B surinktos informacijos analizė parodė, kad po tėvų išsiskyrimo suaugusių vaikų santykiai su tėvu dažnai būna įtempti, jie pradeda daug rečiau su juo bendrauti ir emociškai nutolsta.
Tuo pat metu santykiuose su mama viskas vyksta visiškai priešingai – bendravimo dažnumas ir emocinis artumas didėja, o santykiai stiprėja.
Ypač neigiamai į vyresnių tėvų skyrybas reaguoja dukros – jos dažnai dėl visko kaltina tėtį, todėl pradeda mažiau su juo bendrauti, dingsta jų santykių šiluma ir nuoširdumas. Tokioje situacijoje dukros jaučia solidarumą su mama, todėl suartėja su ja ir stengiasi ją palaikyti.
Įdomu tai, kad sūnūs į tėvų išsiskyrimą žiūri atlaidžiau ir rečiau praranda ryšį su tėvu.
