Išmaniųjų telefonų tada nebuvo, reikėjo mokėti net už įeinančius skambučius, o kiekvienas interneto megabaitas kainavo apie 6 Litus (apie 2 EUR). Įjungiame laiko mašiną ir grįžtame porą dešimtmečių atgal, kad sukeltume nostalgiją ir supažindintume su polifoniniais skambučiais ir vienspalviais ekranais.
XXI amžiaus pradžioje mobilusis ryšys tik pradėjo aktyviai vystytis. Rinkoje jau dirbo trys žinomi mobiliojo ryšio operatoriai, tačiau 2003 metais atsirado ketvirtas, nusprendęs sujaukti esamą pusiausvyrą – „Tele2“. Nauja įmone beveik niekas netikėjo: atrodė, kad rinka jau pasidalijusi ir naujam žaidėjui joje vietos nebeliko. Tačiau 2004 m. pabaigoje „Tele2“ jau turėjo ne mažą klientų ratą.
Tada mobiliojo ryšio operatoriai užsiėmė korinio ryšio tinklų plėtra, ir tai buvo pagrindinė jų užduotis. Pačių telefonų pardavimas tokioms įmonėms buvo antraeilis dalykas. Sunku patikėti, nes šiuo metu galite nueiti iki artimiausio operatoriaus salono ir ten nusipirkti bet kokį modelį – nuo biudžetinio iki flagmano. Šiuolaikiniai operatorių salonai vis labiau primena elektronikos parduotuves.
Kaip naudojome telefonus?
Mygtukais. Pagrindinis 2003 m. telefonų rinkos bruožas buvo modelių su spalvotais ekranais atsiradimas. Vienas pirmųjų tokių įrenginių buvo Motorola c350. Jo charakteristikose buvo galima rasti tokius privalumus: 16 tonų polifoninės melodijos ir net iki 128 instrumentų. Be to, naudodami paprastą redaktorių buvo galima sukurti savo melodijas. Telefono atmintyje tilpo tik 20 SMS žinučių, o telefonų knygoje galėjo būti ne daugiau kaip 100 numerių.
„Slankiojantys” telefonai buvo dar vienas tų metų atradimas. Siemens SL55 viršutinė dalis (su ekranu) judėdavo aukštyn, atverdama prieigą prie klaviatūros. O, norint atsiliepti į skambutį, pakakdavo paspausti mygtuką viršuje. Vartotojams tokia telefono forma labai patiko ir kurį laiką buvo laikomas prestižinių modelių atributu.
Kai kurie telefonų gamintojai dar labiau pažengė į priekį. Pavyzdžiui, tais metais populiarus „Sony Ericsson T610“ talpino net 510 kontaktų ir leido kiekvienam kontaktui priskirti atskiras melodijas. Integruotos kameros pagalba buvo galima fotografuoti 288 x 352 pikselių raiška, buvo net specialus naktinis režimas.
Apie išmaniuosius telefonus dar niekas negirdėjo. Pirmasis „iPhone“, žymėjęs perėjimą prie jutiklinių ekranų, pasirodė tik po ketverių metų – 2007 m.
Kiek kainavo mobilusis ryšys?
Pradėkime nuo to, kad visi tarifai buvo individualūs. Atsiskaitymai vyko litais. Vidutinė pokalbio minutė Lietuvos abonentams kainavo nuo 0,09 iki 0,15 ct/min. Bet yra niuansas. Tuo metu tekdavo mokėti ir už išeinančius, ir už įeinančius skambučius. Taigi aktyvus bendravimas mobiliuoju telefonu buvo gana brangus.
Operatoriai siūlė įvairias taupymo galimybes. Pavyzdžiui, buvo praktikuojama „mėgstamiausi numeriai, giminaičių numeriai, šeimos numeriai ir t.t.“, kuriais skambinti buvo pigiau. Arba buvo numatytas nedidelis abonentinis mokestis už nuolaidą pokalbiams vakare.
