Kita

Velykos 2022: kaip skiriasi tradicijos ir papročiai visame pasaulyje

Visiems krikščionims Velykos yra ryškiausia ir didžiausia šventė metuose. Jos tradicijos formavosi šimtmečiais. Įdomu tai, kad kiekviena tauta turi savo Velykų tradicijas. Kokios tai tradicijos ir papročiai, skaitykite šiame straipsnyje.

Velykų tradicijos pasaulio šalyse

Velykos Prancūzijoje

Pagrindinė Velykų tradicija Prancūzijoje yra ta, kad nuo Didžiojo ketvirtadienio iki Didžiojo šeštadienio nutildomi bažnyčių varpai, prisimenant Jėzaus Kristaus patirtas kančias. Tačiau sekmadienį varpai pradeda skambėti, kad visiems žmonėms praneštų džiugią žinią apie Dievo Sūnaus prisikėlimą. Tą dieną išgirdę bažnyčios varpus prancūzai bučiuojasi ir apsikabina.

Prancūzijoje taip pat įprasta per Velykas nuo vaikų slėpti šokoladinius kiaušinius. Vaikai pasakoja legendą, kad Velykų zuikis po namus išbarstė skanius velykinius kiaušinius, kuriuos reikia surasti. Vaikai taip pat mėto į orą šokoladinius kiaušinius – kuris iš jų nukrenta ant žemės, tas pralaimi. Kai kuriose vietovėse gatvėmis važinėja baltų arklių traukiami vežimai.

Velykos Ispanijoje

Ispanija turi savo Velykų tradicijas. Populiari šios šventės tradicija – Didžioji procesija, kurios metu berniukai neša palmių lapus, o mergaitės – saldumynais papuoštus palmių lapus. Proceso pabaigoje visus vaikus palaimina kunigas.

Maljorkoje įprasta vaidinti Kristaus kančią priešais bažnyčią. Vergeso mieste (Žirona) vyrai apsirengia skeletų kostiumais, šoka specialų šokį ir gąsdina praeivius.

Velyku tradicijos visame pasaulyje

Velykos Šveicarijoje

Kiekvienas Šveicarijos kantonas turi savo atskiras Velykų tradicijas. Pavyzdžiui, vakariniuose šalies regionuose Didįjį penktadienį specialūs gedėtojai („Les Pleureuses“) miestų gatvėmis neša Jėzaus Kristaus kankinimo įrankius ir nosinaitę iš šventosios Veronikos prakaito. Tuo metu jie gieda velykines giesmes ir meldžiasi.

Įprasta dalyti sūrį, duoną ir vyną. Praeityje žmonės Didįjį penktadienį vaikščiodavo basi.

Velykos Graikijoje

Graikija yra stačiatikių šalis. Čia žmonės puošia ar dažo velykinius kiaušinius ir nešasi juos bei kitus patiekalus į vakarines mišias. Graikijoje taip pat įprasta atnešti degančių baltų žvakių. Vidurnaktį jos visos užgesinamos. Tikima, kad deganti žvakė simbolizuoja Jėzų Kristų, o ugnis – šviesą, kuri perduodama žmonėms.

Velykų stalą Graikijoje sudaro tradicinė ėriuko šlaunelių sriuba „Maghiritsa“. Per Velykas būtina atidaryti pirmąjį vyną iš praėjusių metų derliaus – Recina.

Velykos Italijoje

Italijoje per Velykas įprasta kepti specialų „Velykų pyragą“ – sūdytą pyragą su špinatais ir virtais kiaušiniais. Pyragas būna bažnyčios kupolo formos. Didįjį penktadienį gatvėmis eina juodai apsirengę žmonės ir rankose neša kryžius bei uždegtas žvakes.

Pagrindinis Velykų patiekalas Italijoje – ėriena. Šis patiekalas patiekiamas ant stalo net mažiausiuose kaimuose. Neapoliečiai turi specialų garnyro – keptų artišokų – receptą.

Kiausiniu dazymas per Velykas

Velykos Jungtinėje Karalystėje

Anglijoje per Velykas tradiciškai dėvimi nauji drabužiai, kurie simbolizuoja pavasario pradžią, blogo oro pabaigą. Kiaušiniai, duona ir kiti maisto produktai būtinai dedami į velykinius krepšelius, kurie pašventinami per pamaldas bažnyčioje. Pirmąjį pirmadienį po Velykų įprasta vaikams dovanoti žaislų ir saldumynų. Sekmadieniais vaikai pabunda ir bėga ieškoti krepšelio su velykiniais kiaušiniais, kuriuos tradiciškai jiems palieka triušis. Netgi rengiamos varžybos, kuriose daugiausiai kiaušinių surinkęs vaikas laimi gražų prizą.

Škotijoje įprasta visur uždegti velykinius žibintus. Šis paprotys siekia keltų laikus, kai vietiniai gyventojai švęsdavo pavasario šventę.

Velykos Švedijoje

Tradiciškai visoje šalyje vyksta bažnytinės pamaldos ir dažomi velykiniai kiaušiniai. Per Velykas „Velykų raganos“ renkasi į puotą su velniu ant Blakulos kalvos. Šią dieną vaikai tradiciškai persirengia raganomis ir eina iš namų į namus su piešiniais, ant kurių užrašyta „Glad Pask“ (Laimingų Velykų). Gyventojai jiems duoda pinigų ir saldainių.

Per Velykas žmonės pjauna gluosnių ir beržų šakas, deda jas į vazą ir puošia spalvotomis plunksnomis bei mediniais kiaušiniais. Vaikams duodamas velykinis kiaušinis su saldainiais viduje.

Velykos Vokietijoje

Vokiečiai Velykas paprastai švenčia dvi dienas – Velykų dieną (sekmadienį) ir ateinantį pirmadienį. Šioje šalyje tai yra valstybinė šventė. Maždaug IV a. Vokietijoje pradėti šventinti velykiniai kiaušiniai. Kiaušiniai dažniausiai dažomi raudonai. Velykų simbolis Vokietijoje yra triušis. Jis buvo perimtas iš senovės germanų kultų, kai žmonės tikėjo, kad šis gyvūnas nešioja ypatingus šventinius kiaušinius (kurių vištos negalėjo dėti). Velykų zuikis sode paslepia dažytus kiaušinius, kuriuos vaikai turi surasti. Įdomu tai, kad kai kuriuose Vokietijos regionuose kiaušinius „slepia“ ne triušiai, o lapės, gaidžiai, gervės ir kukuolės. Taip yra todėl, kad dėl didelio vaisingumo triušis nuo seno buvo laikomas bažnytiniu vandeningu gyvūnu.

Namai Vokietijoje puošiami velykiniais vainikais iš jau pradėjusių žydėti gėlių ir šakų. Vainikas yra naujos gyvybės gimimo simbolis. Kai kuriuose regionuose ji taip pat puošiama vaisiais, šokoladu ir kaspinais. Vėliau šie vainikai džiovinami ir naudojami kaip apsauga nuo ligų.

Velyku triusis

Velykos Lenkijoje

Lenkijoje Velykos paprastai švenčiamos dvi dienas: sekmadienį ir pirmadienį. Prisikėlimo dienos rytą žmonės eina į mišias, po kurių šeima valgo prie šventinio stalo. Stalas būtinai nukrautas kiaušiniais, dešrelėmis, mėsa ir krienais.

Pirmadienis po Velykų vadinamas „šlapiuoju pirmadieniu“. Lenkai purškia vandenį vieni ant kitų. Čia tikima, kad vanduo atneša sveikatą, sėkmę ir laimę. Šią dieną likti sausam – nesėkmė.

Velykos Suomijoje

Suomiai Velykas mėgsta švęsti kaime su šeimomis. Atostogos trunka keturias dienas – nuo penktadienio iki pirmadienio. Kūčių vakarą pradedama ruoštis: kepami pyragai, puošiami kiaušiniai ir ruošiami įvairūs patiekalai. Didįjį penktadienį nedirba parduotuvės, bankai ir kitos įmonės. Kita vertus, šią dieną labai populiarūs restoranai ir kino teatrai.

Penktadienį ir šeštadienį Suomijoje uždegami laužai. Tikima, kad dūmai gali išsklaidyti piktąsias dvasias. Pagrindinė švenčių tradicija – Kryžiaus nešimas Helsinkio centre, kurios metu rodomos visos Viešpaties kančios. Tradiciškai Suomijoje gaminamas ruginių miltų pudingas „mämmi“. Vaikams dovanojami šokoladiniai kiaušiniai ir triušiai.

Velykos Rumunijoje

Nuo ketvirtadienio Rumunijoje nustojama dirbti ir moterys pradeda gaminti tradicinius patiekalus – kuličą, keptas bandeles ir keptą velykinį ėriuką. Jie nepamiršta nudažyti velykinių kiaušinių. Kitas ypatingas patiekalas, kurį galima rasti tik Rumunijoje ir kaimyninėje Moldovoje, yra velykinė baba „Babele“. Šis saldus patiekalas ruošiamas orkaitėje iš makaronų ir supilamas į specialias formeles.

Velykos Bulgarijoje

Visą Didžiąją savaitę Bulgarijoje ruošiamasi didžiausiai krikščionių šventei. Ankstyvą Didžiojo ketvirtadienio rytą įprasta dažyti kiaušinius. Vyriausioji šeimos moteris ant kiekvieno vaiko kaktos nupiešia kryželį su ką tik nudažytu kiaušiniu. Tada kiaušinis dedamas priešais ikonas. Taip pat pradedama kepti velykinė duona (kalach), kuri gaminama iš nelyginio skaičiaus kiaušinių.

Velykų šventė prasideda sekmadienio vidurnaktį. Žmonės eina į bažnyčias į šventinę liturgiją, nešini uždegtomis žvakėmis ir spalvotais kiaušiniais, kuriuos vėliau dovanoja vieni kitiems. Ryte jie vėl dalyvauja pamaldose bažnyčioje ir tik tada sėda prie šventinio stalo, ant kurio būtinai turi būti patiekalas iš avienos, salotos ir raudonasis vynas.

Velykos JAV

Jungtinėse Valstijose kiekviena šeima Velykas švenčia taip, kaip įprasta jų konfesijoje. Daugelis amerikiečių laikosi tradicijos dažyti kiaušinius ir dalyti vaikams šokoladinius saldainius. Pirmadienį po Prisikėlimo šventės JAV prezidentas tradiciškai dalyvauja „Velykų kiaušinių ridenime“ Baltųjų rūmų pievelėje.

Bostone kasmet parduodamos vaikams skirtos lėlės, kuriose pasakojamos biblinės istorijos apie pranašą Mozę, Jėzų Kristų ir Senojo Testamento karalienę Esterą.

Velykos Brazilijoje

Brazilijoje per Velykas įprasta dovanoti šokoladinius kiaušinius su žaisliukais viduje, kurie supakuojami į blizgančią pakuotę. Šventinis stalas būtinai nukrautas saldumynais. Svarbiausia – Velykų pyragas su vaisių gabalėliais, iškeptas kryžiaus forma.

Velykos Meksikoje

Meksikoje Velykos švenčiamos ištisas 14 dienų – Didžiąją ir Velykų savaitę. Tradiciškai vyksta ryškūs ir linksmi karnavalai su gatvės šokiais, fejerverkais ir šventėmis.


Taip pat skaitykite:

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

Mindaugas Bružas

KAIPKADA.LT naujienų, straipsnių, patarimų autorius. Turite klausimų ar pastabų? Susisiekite: el. p. redakcija@kaipkada.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.

Back to top button