Porto universiteto (Portugalija) fizikų komanda, vadovaujama Alexo Bernadini, teigė, kad žmogaus poveikis Žemės sistemoms gali sukelti chaosą, iš kurio nebus grįžimo. Tyrėjai padarė tokią išvadą naudodamiesi teorija, sukurta modeliuoti superlaidumą, praneša „Science Alert“.
Plačiau apie tyrimą
Analizė parodė, kad po tam tikro taško nebegalėsime atkurti mūsų planetos klimato pusiausvyros. Žmogaus veikla gali paskatinti sukurti “šiltnamį Žemėje”, iš kurios nebebus sugrįžimo.
Jau kelerius metus vis dažniau pasitaiko ekstremalių orų reiškinių. Tarp jų – miškų gaisrai, sausros ir nauji temperatūros rekordai. Klimatologai teigia, kad tai yra žmogaus veiklos, tokios kaip iškastinio kuro deginimas, miškų kirtimas ir žemės ūkio plėtra, pasekmė.
Dėl šios priežasties mokslininkai pasiūlė naują geologinę epochą – antropoceną. Tai laikotarpis, kai žmogaus veikla padarė reikšmingą ir pastebimą poveikį visai Žemės sistemai, kurią sudaro geosfera, biosfera, hidrosfera ir atmosfera.
Mokslininkai mano, kad antropoceno pradžia siekia XX a. vidurį. Jis seka po holoceno, kuris prasidėjo maždaug prieš 11700 metų. Naujajame tyrime mokslininkai nusprendė modeliuoti perėjimą iš holoceno į antropoceną kaip fazinį perėjimą ir atitinkamai apskaičiuoti jo būsimą trajektoriją.
Faziniai perėjimai yra gana dažnas reiškinys. Šis terminas reiškia būdą, kuriuo medžiaga pereina iš vienos būsenos į kitą. Kietas kūnas virsta skysčiu, tada skystis pavirsta į dujas. Metalas iš įprastos būsenos pereina į superlaidumo būseną. Kiekviena iš šių būsenų turi lūžio tašką, kai pusiausvyros būsena iš esmės pereina į kitą būseną.
Mokslininkai mano, kad fazinių perėjimų modeliai gali būti naudojami Žemės klimato pokyčiams modeliuoti.
Šiandien žmogaus įtaka yra ribota. Mūsų pasaulyje yra ribotas gyvenamosios erdvės plotas, ribotas išteklių kiekis ir ribotas jų naudojimo greitis. Atsižvelgdami į šį maksimalų pajėgumą, tyrėjai nusprendė sudaryti galimų antropoceno fazės perėjimo rezultatų žemėlapį, naudodami logistinį žemėlapį – priemonę, skirtą tirti, kaip iš paprasto taško gali išsivystyti sudėtingi rezultatai ir net chaosas.
Rezultatai parodė, kad kelionės pabaigoje mūsų nelaukia tikra mirtis. Galime judėti taisyklinga ir nuspėjama trajektorija, kurios galutinis taškas – klimato stabilizavimas esant aukštesnei vidutinei temperatūrai.
Tačiau kraštutiniu atveju Žemę ištiks chaosas. Tai reiškia, kad mūsų planetos sistema evoliucionuos į chaotišką elgesį – ekstremalius sezoninius svyravimus ir orų reiškinius – kurių bus neįmanoma prognozuoti. Tai reiškia, kad grįžti prie stabilaus klimato bus labai sunku, o gal net neįmanoma.
