Prieš 6 metus, 2019 metais Islandija sulaukė pasaulio dėmesio, tapdama viena pirmųjų šalių, įvedusių keturių dienų darbo savaitę – ne visuotiniu įstatymu, o susitarimų pagrindu. Tai leido darbuotojams susitarti dėl trumpesnės darbo savaitės ar sumažinto darbo valandų skaičiaus. Po penkerių metų rezultatai yra neginčijami. Pradinės baimės galutinai išsklaidytos.
Nuo eksperimento iki visuotinės normos
Islandija šį eksperimentą pradėjo 2015 metais, įgyvendindama bandomąjį projektą, kuriame dalyvavo apie 2500 darbuotojų – šiek tiek daugiau nei 1% visų dirbančiųjų šalies gyventojų. Po įtikinamos šios iniciatyvos sėkmės, kur 86% dalyvavusių darbuotojų išreiškė savo palaikymą, projektas buvo oficialiai įgyvendintas 2019 metais. Šiandien beveik 90% Islandijos darbuotojų mėgaujasi sutrumpinta darbo savaite – 36 valandomis, palyginti su ankstesnėmis 40, neprarasdami atlyginimo.
Pradinės baimės dėl keturių dienų darbo savaitės buvo paplitusios tiek Islandijoje, tiek kitur pasaulyje. Buvo baiminamasi, kad sumažės produktyvumas, išaugs įmonių išlaidos ir bus sunku užtikrinti paslaugų lygį. Tačiau Islandijos patirtis visiškai paneigė šias baimes. Islandijos ataskaitos rodo, kad produktyvumas išliko nepakitęs arba net padidėjo kai kuriuose sektoriuose. Vienas iš pagrindinių sėkmės veiksnių yra pagerėjusi darbuotojų atmosfera – svarbus aspektas, kurį ypač pabrėžia Z karta. Sumažėjęs stresas, kartu su geresne darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, žymiai pagerino darbuotojų gerovę.
Technologijos – pagrindinis sėkmės veiksnys
Vienas iš labiausiai stebinančių Islandijos patirties aspektų yra moterų ir vyrų lygybės skatinimas. Skatindama vyrus daugiau įsitraukti į šeimos gyvenimą, keturių dienų darbo savaitė prisidėjo prie lygesnio namų ūkio ir tėvystės pareigų pasiskirstymo. Išsivadavę nuo tradicinių laiko apribojimų, vyrai gali daugiau laiko skirti vaikams ir aktyviai dalyvauti namų ruošos darbuose.
Skirtingai nei kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Belgijoje, kur keturių dienų darbo savaitė reiškia, kad neišdirbtos valandos kompensuojamos ilgesnėmis darbo dienomis, Islandijoje atlyginimai ir darbo sąlygos išlieka nepakitusios, nepaisant darbo laiko sumažinimo. Šį požiūrį iš dalies įgalino proaktyvi įmonių ir valstybinių paslaugų skaitmenizavimo politika.
Islandija investavo nemažus išteklius į skaitmeninę infrastruktūrą, siūlydama vieną geriausių interneto ryšių pasaulyje, įskaitant kaimo vietoves. Ši stabili infrastruktūra leido palaikyti nuotolinį darbą ir išlaikyti produktyvumą, nepaisant sumažinto darbo valandų skaičiaus biuruose. Be to, Z karta, užaugusi skaitmeninėje aplinkoje, natūraliai prisitaikė prie šio naujo darbo stiliaus, taip prisidėdama prie sklandaus perėjimo prie keturių dienų darbo savaitės.
Įkvepiantis modelis likusiam pasauliui
Keturių dienų darbo savaitės poveikis neapsiribojo tik darbo aplinka. Islandai praneša apie reikšmingą gyvenimo kokybės pagerėjimą. Jie turi daugiau laiko pramogoms, šeimai ir draugams. Sumažėjo su laiko trūkumu susijęs stresas, ir žmonės apskritai jaučiasi laimingesni ir labiau patenkinti.
Aktyvistė ir mokytoja María Hjálmtýsdóttir sako: „Trumpesnė darbo savaitė Islandijoje buvo didžiulė sėkmė ir pakeitė mano šeimos gyvenimą. 90% islandų 36 valandų savaitė reiškia mažiau streso, didesnį pasitenkinimą darbu ir daugiau laiko mėgautis gyvenimu.“
Islandija yra įkvepiantis pavyzdys kitoms šalims, svarstančioms keturių dienų darbo savaitės įvedimą. Bandomieji projektai šiuo metu vykdomi Vokietijoje, Portugalijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje, o Belgija jau priėmė keturių dienų darbo savaitės įstatymą, tačiau su valandų kompensavimo sistema, kuri riboja platesnį jos įgyvendinimą.
Islandijos patirtis rodo, kad keturių dienų darbo savaitė yra ne tik įmanoma, bet ir gali suteikti didelės naudos tiek darbuotojams, tiek visuomenei apskritai. Pirmenybę teikdama individo gerovei, Islandija sukūrė humaniškesnį ir tvaresnį darbo modelį, kuris galėtų įkvėpti ir kitas šalis sekti jos pavyzdžiu.
Z karta, ateities vizija ir pamoka pasauliui
Šios idėjos palaikymas iš Z kartos pusės padėjo nutiesti kelią ateičiai, kurioje darbas prisitaiko prie žmonių poreikių, o ne atvirkščiai. Islandijos sėkmė įrodo, kad jų prognozės nebuvo utopinės – esminiai pokyčiai mūsų santykiuose su darbu yra ne tik įmanomi, bet ir pageidaujami.
Tai pavyzdys, kaip lankstesnis požiūris į darbą gali atnešti ne tik asmeninę, bet ir ekonominę naudą, skatinant produktyvumą, lygybę ir visuotinę gerovę. Ar kitos šalys paseks Islandijos pavyzdžiu ir pasiryš tokiems pokyčiams? Islandijos patirtis aiškiai rodo, kad verta!
Šaltinis: dzentlmenis.lv
Parašyti komentarą