Lietuva, Latvija ir Estija pasekė Lenkijos pavyzdžiu ir nusprendė pasitraukti iš Otavos konvencijos – tarptautinio susitarimo, kuris draudžia naudoti priešpėstines minas. Pasak šių šalių, dabartinėje saugumo situacijoje jos turi teisę naudoti visas įmanomas gynybos priemones.
Otavos konvencija buvo pasirašyta 1997 metais ir ją ratifikavo daugiau nei 160 valstybių. Tačiau tokios šalys kaip Rusija, Kinija ar JAV prie jos neprisijungė.
Sprendimą trauktis iš konvencijos paskelbė ir Lietuvos nacionalinio saugumo patarėjas Kęstutis Budrys. Pasak jo, Lietuva neturi iliuzijų – Putino vadovaujama Rusija yra didžiausia ilgalaikė grėsmė Europai. Ji veikia per karus, sabotažą ir siekia destabilizuoti regioną.
Budrys pabrėžė, kad Lietuva imsis visų reikalingų priemonių savo žmonėms ir kiekvienam NATO teritorijos centimetrui ginti.
Panašiai pasisakė ir Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna. Jis teigė, kad Estija negali vienašališkai laikytis ribojimų, kai pati Rusija jų visiškai nesilaiko.
Sprendimas pasitraukti iš konvencijos oficialiai įsigalios po šešių mėnesių nuo pranešimo apie tai.
Lenkija panašų žingsnį žengė kiek anksčiau. Tuomet buvo aiškinama, kad Rusija, užpuldama Ukrainą 2022 metais, parodė visišką nepagarbą tarptautinėms sienoms ir tarptautinei teisei.
Dar kovo mėnesį keturių šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos – gynybos ministrai rekomendavo trauktis iš šios konvencijos. Dabar šios rekomendacijos virsta realiais sprendimais.
Jei nori, galiu parengti ir dar trumpesnį, naujienų portalui ar socialiniams tinklams pritaikytą variantą.
Šaltinis: wydarzenia.interia.pl
