Donaldas Trumpas nusprendė padidinti muitus Kinijai iki 125 proc. Kartu JAV prezidentas paskelbė, kad likusioms šalims taikomi muitai sustabdomi 90 dienų.
„Atsižvelgdamas į nepagarbą, kurią Kinija parodė pasaulio rinkoms, padidinu Kinijai nustatytą muitą iki 125 proc. ir jis įsigalioja nedelsiant“ – JAV prezidentas informavo „Truth Social“.
„Tikiuosi, kad netolimoje ateityje Kinija supras, kad vogimo iš JAV ir kitų šalių laikai nebėra tvarūs ar priimtini“ – pabrėžė jis.
Panika pasaulio akcijų rinkose. D. Trumpas mano, kad tai yra vaistas JAV
D. Trumpas taip pat nurodė, kad likusios šalys gali tikėtis ką tik įvestų muitų sustabdymo. „Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad daugiau kaip 75 šalys kreipėsi į JAV atstovus, įskaitant Prekybos, Iždo departamentus ir JAV prekybos atstovo biurą, siekdamos derėtis dėl aptariamų klausimų sprendimo prekybos, prekybos kliūčių, muitų manipuliavimo valiuta ir nepiniginių tarifų, ir kad šios šalys, man tvirtai rekomendavus, jokia forma nesiėmė atsakomųjų veiksmų prieš Jungtines Valstijas, aš įpareigojau nustatyti 90 dienų PAUZĘ ir per šį laikotarpį gerokai sumažinti abipusius tarifus – 10 proc. , taip pat iš karto įsigaliojusį“ – nurodė D. Trumpas.
Ką tai reiškia JAV ir Kinijos santykiams?
Sprendimas įvesti 125 proc. tarifus yra dar vienas žingsnis didėjant JAV ir Kinijos prekybinei įtampai. Anksčiau Kinija nesilaikė prezidento D. Trumpo nustatyto termino atšaukti atsakomuosius muitus, o tai paskatino JAV imtis ryžtingų veiksmų ir antradienį įvesti 104 proc. muitus. Trečiadienį D. Trumpas padidino tarifus iki 125 proc.
Kinija yra didžiausia JAV prekybos partnerė, kalbant apie prekių importą – piko metu amerikiečiai kasmet iš Kinijos importuodavo prekių už daugiau nei 500 mlrd. dolerių. JAV ir Kinijos prekybos santykiams jau daugelį metų būdingas didelis deficitas JAV pusėje. 2024 m. JAV eksporto į Kiniją vertė sudarė apie 143,5 mlrd. dolerių, o importas iš Kinijos siekė 438,9 mlrd. dolerių, taigi prekybos deficitas sudarė 295,4 mlrd. dolerių.
JAV į Kiniją eksportuoja žemės ūkio prekes (sojų pupeles, kukurūzus), mašinas, elektronikos ir pramonės gaminius – nors ir daug mažesniu mastu.
JAV ne kartą kaltino Kiniją, be kita ko, dirbtinai nuvertinant juanį, teikiant valstybės paramą vietos bendrovėms, ribojant JAV bendrovių patekimą į Kinijos rinką, intelektinės nuosavybės vagystėmis ar priverstiniu technologijų perdavimu. Visa tai ilgainiui sukėlė gilią pasitikėjimo krizę, kurios kulminacija tapo prekybos karas, prasidėjęs 2018 m., Donaldui Trumpui pirmą kartą tapus prezidentu.
D. Trumpo administracija pradėjo palaipsniui taikyti didelius muitus Kinijos produktams – galiausiai jie apėmė šimtus milijardų dolerių vertės prekių. Kinija atsakė atsakomaisiais muitais. Nors kai kurie stebėtojai tikėjosi greito susitarimo, įtampa tęsėsi kelis mėnesius ir turėjo realių pasekmių pasaulinei prekybai, tiekimo grandinėms ir finansų rinkoms. 2020 m. sausio mėn. buvo pasirašytas vadinamasis pirmasis susitarimo etapas, kuriuo Kinija įsipareigojo padidinti JAV produktų, ypač žemės ūkio ir energetikos produktų, pirkimą. Tačiau COVID-19 pandemija greitai nustūmė šiuos įsipareigojimus į antrą planą.
Džo Baideno (Joe Biden) kadencijos metu retorika Kinijos atžvilgiu sušvelnėjo, tačiau strateginis nepasitikėjimas išliko. JAV išlaikė daugelį D. Trumpo įvestų muitų, kartu pradėdamos vykdyti Kinijos prieigos prie pažangiųjų technologijų – ypač puslaidininkių ir dirbtinio intelekto – ribojimo politiką. Tuo pat metu tęsiasi konkurencija dėl įtakos Azijoje, dominavimo aukštųjų technologijų sektoriuje ir pagrindinių žaliavų kontrolės.
125 proc. muito nustatymas reiškia, kad muito vertė viršija pačios prekės vertę. Praktiškai, jei JAV importuotojas nori importuoti prekę iš Kinijos, kurios vertė, tarkime, 100 JAV dolerių, jis papildomai sumokės 125 JAV dolerius, t. y. iš viso 225 JAV dolerius, be 125 proc. muito.
Šaltinis: wp.pl
Parašyti komentarą