Nepaisant pastangų pažaboti Senojo žemyno priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių, kuriais finansuojami Vladimiro Putino karo fondai, praėjusiais metais ES išleido daugiau pinigų Rusijos iškastiniam kurui nei finansinei pagalbai Ukrainai, teigiama trečiosioms Rusijos invazijos metinėms paskelbtoje ataskaitoje, kuria remiasi „The Guardian“.
Nepriklausomas Energetikos ir švaraus oro tyrimų centras (CREA) apskaičiavo, kad trečiaisiais karo metais Europos Sąjunga iš Rusijos nupirko naftos ir dujų už 21,9 mlrd. eurų, rašo „The Guardian“. Tuo tarpu Kylio pasaulio ekonomikos instituto (IfW Kiel) duomenimis, ES skyrė Ukrainai 2024 m. finansinę pagalbą. 18,7 mlrd. eurų, t. y. maždaug šeštadaliu mažiau, nei Bendrija išleido Rusijos iškastiniam kurui.
Dienraštis „The Guardian“ cituoja „Crea“ analitiką ir ataskaitos bendraautorį Vaibhavą Raghunandaną, kuris mano, kad iškastinio kuro pirkimas iš Rusijos yra tarsi finansinės pagalbos siuntimas Kremliui, dėl ko Rusijos invazija į Ukrainą tapo įmanoma. „Šią praktiką reikia nedelsiant nutraukti, kad būtų užtikrinta ne tik Ukrainos, bet ir Europos energetinio saugumo ateitis“, – sakė Raghunandanas.
Rusijos pasaulinis pelnas iš iškastinio kuro
Ataskaitoje nustatyta, kad trečiaisiais metais po visiškos invazijos į Ukrainą, Rusija iš pasaulinio iškastinio kuro eksporto uždirbo apie 242 mlrd. eurų. Tuo tarpu pajamos nuo karo pradžios jau artėja prie 1 trilijono eurų.
Rusija prisitaiko prie sankcijų
Pusę mokestinių pajamų iš naftos ir dujų sektoriaus Rusija gauna dėl „šešėlinio laivyno“ , t. y. senų ir nepakankamai apdraustų tanklaivių, kuriais gabenama rusiška nafta. CREA duomenimis, šešėlinio laivyno laivai gabena maždaug trečdalį iškastinio kuro eksporto pajamų. Kaip matote, Rusija gana sėkmingai apeina Europos sankcijas.
Ar tolesnės ES sankcijos pagaliau bus veiksmingos?
Todėl Bendrija imasi tolesnių veiksmų, kad apribotų Rusijos invazijos finansavimo šaltinį. Praėjusią savaitę ES ambasadoriai susitarė dėl naujų priemonių, nukreiptų prieš Rusijos „šešėlinį laivyną“, kurios yra 16-ojo nuo karo pradžios įvestų sankcijų etapo dalis.
Dienraštis „The Guardian“ pažymi, kad, CREA analitikų nuomone, sugriežtinus galiojančias sankcijas ir užlopius spragas, kuriomis Rusija iki šiol naudojosi, Rusijos pajamos iš iškastinio kuro galėtų sumažėti 20 proc. Vienas iš spragų lopymo elementų yra „naftos perdirbimo spragos“, per kurią Europa gali pirkti kitoje šalyje perdirbtą rusišką naftą, uždarymas. Taip pat planuojama apriboti dujų srautą „Turkstream“ vamzdynu.
Ataskaitoje taip pat raginama sugriežtinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) reglamentavimą. Bendrovės „Rystad Energy“ dujų analitikas Janas-Erikas Fenrichas (Jan-Eric Fähnrich) teigė, kad pernai „Rusija užėmė antrąją vietą, kaip SGD eksportuotojas į Europą“.
Šaltinis: Forsal.pl, The Guardian
Parašyti komentarą