Prezidentas D. Trumpas ES laiko konkurente, o ne JAV sąjungininke. Briuseliui pats laikas išsilaisvinti iš karinės priklausomybės nuo Vašingtono. Tačiau kelias į gynybą yra švelniai tariant akmenuotas.
Europos Sąjunga turi visiškai atsinaujinti. Ji gali išlikti nepaliesta tik tuo atveju, jei apsiginkluos taip, kad kritiniu atveju galėtų pasipriešinti Rusijai. Tačiau Europos sutartyse to niekada nebuvo numatyta – jose netgi aiškiai draudžiama tiesiogiai iš ES biudžeto skirti pinigų ginkluotei. Todėl Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmiausia tikisi, kad valstybės narės surinks 800 mlrd. eurų Europos „perginklavimui“.
Tačiau U. von der Leyen taip pat planuoja projektus, kuriais siekiama organizuoti ginklų pirkimą Europos lygmeniu. Šiuo tikslu ES investuoja 150 mlrd. eurų į naują gynybos fondą, skirtą bendriems ginklų pirkimams. Triukas toks: fondas sudarys atskirą fondą, kuris nebus įtrauktas į įprastą biudžetą. Tai pirmas žingsnis į bendrąją gynybos įrangos rinką, kurią ES turi kuo greičiau sukurti. Jei ji to nepadarys, jos ateitis atsidurs pavojuje.
Baltuosiuose rūmuose dabar yra žmogus, kuris ES laiko artimu Jungtinių Valstijų priešu. „JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo pasekėjai klaidingai mano, kad Europos Sąjunga buvo sukurta tam, kad pakenktų JAV“, – interviu ntv.de sako ES užsienio reikalų komiteto pirmininkas Davidas McAllisteris. Prekybos prekėmis deficitas tarp JAV ir ES yra ypatingas koziris D. Trumpui. Jam taip pat nepatiko mažos kai kurių Europos valstybių narių išlaidos gynybai. JAV prezidentas rimtai žiūrės į europiečius tik tuo atveju, jei jie vieningai ir ryžtingai pateiks jam konkrečių pasiūlymų. „ES turi parodyti tam būtiną pasitikėjimą savimi. Kalbant apie ekonominę politiką, dėl bendros vidaus rinkos mes tai galime padaryti lengvai, tačiau saugumo politikos srityje mums dar reikia pasivyti“, – sako McAllisteris.
Šiuo metu yra daugiau nei tuzinas skirtingų tipų kovinių tankų
Idėja paversti ES gynybos sąjunga sklando jau ne vienerius metus. Tačiau jos reikalaujantys balsai, ypač Šiaurės ir Rytų Europoje, vargu ar buvo išgirsti Briuselyje. Buvo pernelyg lengva pasikliauti apsauginiu saugumo skėčiu, kurį virš senojo žemyno buvo iškėlusios JAV.
Bendrosios gynybos įrangos vis dar nėra. Reikia ją sukurti – toks yra von der Leyen tikslas gynybos planuose. Tačiau iki šiol tarp įvairių šalių bendrovių vyko arši konkurencija. Pavyzdžiui, būtų praktiška sukurti bendrai europiečių gaminamą kovinį tanką; šiuo metu egzistuoja keliolika skirtingų tipų.
Yra keletas Europos karinių projektų, kurie šiuo metu yra ES Komisijos prioritetas:
- Bendras oro gynybos skydas
- Europos kibernetinis skydas
- Jūrų srities žvalgyba ir žvalgyba jūroje
- Kosmoso žvalgyba / žvalgyba kosmose
- Šaudmenų ir raketų atsargų kaupimas
- Karinis mobilumas kuriant infrastruktūrą
- Gynyba nuo cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių kovinių medžiagų / ginklų
Be gynybos fondo, von der Leyen planuoja įvairias paskatas, kurios paskatintų valstybes nares daugiau investuoti į savo gynybą. Numatoma sustabdyti ES skolos taisyklių taikymą. Pagal paktą faktiškai kiekvienos ES šalies nauja skola negali viršyti 3 proc. o skolos lygis – 60 proc. ekonomikos produkcijos. Be to, valstybės narės turi nuspręsti, ar perskirstyti joms skirtas lėšas iš ES biudžeto, pvz. Nors ginklų pirkimas negali būti tiesiogiai finansuojamas iš ES biudžeto, tai netaikoma tokiems projektams, kaip gynybos pramonės infrastruktūros plėtra. Be to, Europos investicijų bankas turėtų teikti daugiau paskolų, kuriomis galėtų pasinaudoti gynybos pramonė.
Daugelis Europos Parlamento narių pritaria pirmiesiems žingsniams gynybos sąjungos link. Tačiau griežtai kritikuojamas būdas, kuriuo nustatomas gynybos fondo lėšų paskirstymas. ES biudžeto komiteto pirmininko pavaduotoja Monika Hohlmeier kritikuoja tai, kad Parlamentas tikriausiai neturės galimybės spręsti, kaip investuoti pinigus. „Kadangi Komisija ir Taryba planuoja pateikti reglamentą pagal 122 straipsnį, tai reiškia, kad Europos biudžeto lėšomis garantuosime tik nacionalines išlaidas gynybai, o mes, kaip Europos Parlamentas, nedalyvausime nustatant strateginę programų kryptį ir negalėsime vykdyti jokios demokratinės kontrolės“, – sakė M. Hohlmeier interviu ntv.de.
Europiečiai atsilieka nuo JAV techninių žinių
Kol kas Komisijos planuose numatyta, kad fondas finansuos tik tuos projektus, kuriuose dalyvaus bent trys valstybės. Hohlmeieris ragina, kad naudos gautų tik Europos valstybės narės, siekiant „kuo greičiau sumažinti priklausomybę ir pažeidžiamumą trečiųjų šalių šantažui“. Iki šiol daugelis šalių buvo priklausomos visų pirma nuo vieno ginklų tiekėjo – Jungtinių Valstijų gynybos pramonės. Jei ES fondą pirmiausia naudotų projektams, kuriuose dalyvauja JAV, finansuoti, ji vėl taptų priklausoma nuo D. Trumpo vyriausybės. Problema ta, kad europiečiai vis dar smarkiai atsilieka nuo JAV techninės patirties.
Šaltinis: n-tv.de
