Vokietijos įmonės yra pasirengusios gaminti bepiločius orlaivius (dronus), kurie apsaugotų NATO rytinį flangą nuo Rusijos. Tačiau Aljansas dar neturi parengtos koncepcijos, rašo dienraštis „Handelsblatt”.
„Dronų siena” kaip atgrasymo priemonė
Šimtai tūkstančių dronų, sujungtų į tinklą naudojant dirbtinį intelektą, galėtų padėti atgrasyti Rusiją ir sustiprinti NATO rytinį flangą. Gynybos pramonės atstovai teigia, kad yra pasirengę pagaminti tokią „dronų sieną” vos per kelis mėnesius.
„Gynybos pramonė šiuo metu reikalauja iš politikų greitų sprendimų, tačiau nei NATO, nei Bundesveras neturi parengtų koncepcijų”, – pirmadienį rašo dienraštis „Handelsblatt”. Laikraštis priduria, kad Vokietija užima laukimo poziciją.
Baltijos šalių iniciatyva
Dienraštis primena, kad Baltijos šalys, taip pat Suomija ir Norvegija jau nuo 2024 m. kalbasi apie „dronų sieną” palei Rusijos sieną. Ypač Lietuva, Latvija ir Estija jaučiasi tiesiogiai grėsmės akivaizdoje, jei Rusija atkirstu Suvalkų koridorių – vienintelę vietą, jungiančią Baltijos šalis su Lenkija ir likusia NATO dalimi.
Sudėtinga geografinė padėtis
Kaip rašo „Handelsblatt”, Baltijos šalių gynybą apsunkina jų geografinė padėtis. Pietinėje Lietuvos dalyje nemaža sienos dalis yra miškinguose ir pelkėtuose rajonuose. Šiaurėje Baltijos šalys ribojasi su Baltijos jūra.
„Rusija kelia grėsmę tenykštei kritinei infrastruktūrai dėl savo povandeninio laivyno. Siekiant geriau apsaugoti šią infrastruktūrą, jūriniai dronai turėtų būti dislokuoti pagal NATO programą „Baltic Sentry”, – rašoma straipsnyje.
Dronų patirtis Ukrainoje
Laikraštis atkreipia dėmesį, kad Ukrainoje šimtai tūkstančių įvairių rūšių ir dydžių dronų naudojami visoje fronto linijoje. Tarp jų yra dronai kamikadzės, taip pat tokie, kurie perduoda vaizdus iš kamerų, neša ginklus ar trikdo priešo elektroninius signalus.
Kai kurie Ukrainoje naudojami dronai gaminami Vokietijoje, teigia „Handelsblatt” ir priduria, kad „iš tikrųjų Vokietijos gynybos pramonė jau yra tiesioginiame konflikte su Rusija. Pasak dronų gamintojų atstovų, Vokietijoje jau netrukus būtų galima gaminti nuo 30 iki 50 tūkst. tokių įrenginių”.
Strategijos stoka
Nors Vokietijos gynybos ministerija ir Bundesveras pripažino, kaip greitai dronai keičia karo veiksmus, jie vis dar delsia parengti tinkamą strategiją. Kol kas daugiausiai dėmesio buvo skiriama mikrodronų panaudojimo galimybėms.
Kaip rašo „Handelsblatt”, ekspertai „dronų sieną” vertina tik kaip „naudingą papildymą prie įprastinio atgrasymo, naudojant karius, tankus ir artileriją”. Kartu jie priduria, kad NATO neturėtų per daug tikėtis iš šios koncepcijos.
„Dronais negalima pasiekti oro pranašumo, negalima apsaugoti ar net užkariauti teritorijos”, – laikraščiui sako ilgametis ginklų įmonės vadovas. Todėl „dronų sienos” nepakaks Rusijai atgrasyti.
„Sky Shield” kaip pavyzdys
Atskiras klausimas lieka tokių ginklų naudojimo taisyklės. „Handelsblatt” primena, kad Vokietijos vyriausybė yra „įsipareigojusi uždrausti visiškai autonomines mirtinas ginklų sistemas, veikiančias be žmogaus kontrolės, ir reguliuoti ginklų sistemas su autonominėmis funkcijomis”.
Ekspertai taip pat įspėja, kad galimos dronų sienos sėkmė priklausys nuo skaitmeninimo lygio gerinimo ir NATO valstybių bei jų kariuomenių bendradarbiavimo. Pasak „Handelsblatt”, Europos iniciatyva „Sky Shield”, prie kurios prisijungė 24 Europos šalys (įskaitant Lenkiją nuo 2024 m. balandžio), gali būti pavyzdys.
„Jos suteikė pramonei milijardus vertų sutarčių. Tikslas – užtikrinti plataus masto apsaugą nuo Rusijos raketų, sparnuotųjų raketų ir dronų atakų”, – rašo dienraštis.
Šaltinis: onet.pl
Parašyti komentarą