Situacija, kai amerikiečiai sumažintų savo karinį buvimą arba derybose su priešininkais nekreiptų dėmesio į savo sąjungininkus, gali paskatinti daugelį pasaulio šalių bandyti įsigyti savo branduolinį ginklą, teigiama PISM analitiko Artūro Kacprzyko vertinime.
JAV įsipareigojimai Europos saugumui
Atsižvelgiant į naujausius naujosios JAV administracijos pareiškimus, vis dažniau kyla abejonių, kaip ateityje atrodys JAV dalyvavimas Europos saugumo srityje. Be JAV karių buvimo Europoje – taip pat turi branduolinio atgrasymo aspektą, kuris taikomas nuo tų laikų, kai dvi konkuruojančios galybės – JAV ir Sovietų Sąjunga – įgijo branduolinių ginklų ir pradėjo plėtoti savo arsenalus.
JAV branduolinis arsenalas svarbus NATO
Lenkijos tarptautinių reikalų instituto analitikas Arturas Kacprzykas (Artur Kacprzyk) interviu agentūrai PAP pabrėžė, kad „JAV branduolinis arsenalas yra labai svarbus Aljanso rytinio flango šalių saugumui“. Kaip jis paaiškino, JAV arsenalas yra bene didžiausias iš trijų NATO branduolinių galybių – be JAV, tai yra Prancūzija ir Jungtinė Karalystė – vienintelis pasaulyje, prilygstantis Rusijos turimam arsenalui.
„Šių pajėgų dydis ir įvairovė suteikia amerikiečiams didesnes galimybes panaudoti branduolinius ginklus sąjungininkams ginti nei daug mažesnės Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos pajėgos. JAV dalyvavimas NATO vaidina svarbų vaidmenį atgrasant Rusiją nuo branduolinių ginklų panaudojimo, tačiau taip pat didina riziką Rusijai, kad net ir mažesnė agresija sukels branduolinį karą,“ – aiškino ekspertas.
Jo vertinimu, atsižvelgiant į pastarojo meto JAV vadovų, vadovaujamų prezidento Donaldo Trumpo, žingsnius ir pareiškimus, „didėja abejonės dėl JAV branduolinio atgrasymo Europoje patikimumo ir dėl to, kokia bus jo ateitis“.
Europa turėtų stiprinti branduolinio atgrasymo priemones su JAV
„Nors D. Trumpo administracija nesitraukia iš NATO ar branduolinio atgrasymo priemonių Aljanse, ji skelbia mažinanti savo įprastinį karinį dalyvavimą mūsų žemyne ir stengiasi sušildyti santykius su Rusija. Tai kol kas iš esmės nepakerta JAV patikimumo, tačiau neatmetama galimybė, kad ateityje JAV imsis į tai vedančių žingsnių“, – sakė jis.
Jo nuomone, tokio pobūdžio žingsnis galėtų būti JAV karių išvedimas iš rytinio Nato flango, JAV branduolinių ginklų išvedimas iš Europos arba kokio nors labai nepalankaus Europos susitarimo su Rusija dėl Ukrainos ar net visos Europos saugumo architektūros sudarymas.
„Kol tai neįvyko, europiečiai, nepaisant įtampos, turėtų stengtis bendradarbiauti su JAV, kad išlaikytų ir, pageidautina, sustiprintų branduolinio atgrasymo priemones. Neatmesčiau galimybės, kad nepavykusio perkrovimo su Rusija atveju D. Trumpo administracija būtų pasirengusi imtis papildomų veiksmų šia kryptimi, pavyzdžiui, įtraukti papildomas šalis į Branduolinio dalijimosi iniciatyvą“ – vertino analitikas.
Kurios valstybės turi branduolinių ginklų?
Dabartiniais duomenimis, branduolinių ginklų turi devynios pasaulio valstybės. Penkios iš jų – JAV, Rusija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Kinija – yra pasirašiusios Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį, kuri draudžia perduoti šią technologiją kitoms valstybėms. Be to, branduolinių ginklų turi Indija, Pakistanas, Šiaurės Korėja ir Izraelis. Iš visų šių šalių JAV ir Rusija turi didžiausią arsenalą – apie kelis tūkstančius kovinių galvučių.
Be to, nemažai JAV arsenalo kovinių galvučių yra suteiktos NATO sąjungininkėms Vokietijai, Turkijai, Italijai, Belgijai ir Nyderlandams, tačiau de facto šiuos arsenalus vis dar kontroliuoja JAV.
Šaltinis: Forsal.pl
Parašyti komentarą