Latvijos Vyriausybė antradienį nusprendė pradėti Latvijos pasitraukimo iš Otavos konvencijos, draudžiančios naudoti minas, procesą, po antradienį vykusio vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė premjerė Evika Siliņa (JV).
Ji teigė, kad Užsienio reikalų ministerija iki kito vyriausybės posėdžio, kuris numatytas kovo 25 d., parengs atitinkamą įstatymo projektą. Po to dėl jo turės apsispręsti Saeima, kuri priims galutinį sprendimą.
Spaudos konferencijoje J. Siliņa pabrėžė, kad gynybos ministras konsultavosi su keliomis Europos regiono valstybėmis, kurios sudaro bendrą gynybos liniją, t. y. Lenkija, Lietuva ir Estija. Premjeras patvirtino, kad šios šalys taip pat palaiko nuotolinius ryšius su Suomija. Ji taip pat pažymėjo, kad Latvija nebus nei pirmoji, nei paskutinė šalis, kuri pasitrauks iš Otavos konvencijos.
J. Siliņa pažymėjo, kad tai bus pirmas kartas, kai Latvija pasitrauks iš tarptautinio dokumento. Ji pabrėžė, kad Saeima dar turės balsuoti dėl įstatymo projekto, ir pridūrė, kad koalicijoje gali būti palaikymo, kad įstatymo projektas būtų toliau svarstomas parlamente.
„Šis sprendimas suteiks mūsų nacionalinėms ginkluotosioms pajėgoms papildomų pajėgumų. Kada jos galės įsigyti ir ką, yra kito pusmečio diskusijų ir sprendimų klausimas. Šiuo metu nė viena iš šalių, pareiškusių norą pasitraukti iš Konvencijos, negamina sprogmenų ar minų, nes Konvencija to neleidžia“, – sakė Ministras Pirmininkas.
Ji pažymėjo, kad iki to momento, kai Latvija galės pasitraukti iš Otavos konvencijos, bus ruošiamasi suprasti, kur Latvija galėtų įsigyti minų, jei to norėtų. Pasak premjerės, Latvija apsvarstė galimybę, kad ji taip pat galėtų ką nors pasigaminti.
Svarbus Vyriausybės prioritetas
Gynybos ministras Andris Sprūds (P) žurnalistams sakė, kad saugumas ir gynyba yra svarbus Vyriausybės prioritetas, kuri vertina ir imasi veiksmų, kad sustiprintų šalies ir jos žmonių saugumą. Kalbėdamas apie galimą Latvijos, Lietuvos, Estijos ir Lenkijos pasitraukimą iš Otavos konvencijos, gynybos ministras sakė, kad svarbus regioninis požiūris.
Jis paaiškino, kad kalbama ne apie tam tikrą strateginę, simbolinę reikšmę, o apie praktinę pusę, nes bendrai pasitraukdamos iš konvencijos šalys gali sukurti Baltijos šalių gynybos liniją, kuri yra tiek NATO, tiek Europos Sąjungos išorinė siena. Kita vertus, Latvija gali įvertinti ir judėti į priekį tiek įsigydama, tiek galimai gamindama minas.
Jei įstatymo projektui pritars vyriausybė, o vėliau jį priims Saeima, apie tai bus pranešta visoms kitoms valstybėms narėms, depozitarui arba JT Generaliniam Sekretoriui ir JT Saugumo Tarybai. Pasitraukimas įsigalios praėjus šešiems mėnesiams po to, kai depozitaras gaus pasitraukimo dokumentą, paaiškino Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Otavos konvencijoje, arba Konvencijoje dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo ir gamybos uždraudimo bei jų sunaikinimo, numatyta, kad pasirašiusios valstybės pirmiausia įsipareigoja „niekada ir jokiomis aplinkybėmis nenaudoti priešpėstinių minų“. Šį 1999 m. įsigaliojusį dokumentą pasirašė daugiau kaip 160 šalių, įskaitant daugumą Vakarų valstybių. Kinija, Rusija, JAV, Indija ir Pakistanas prie Konvencijos neprisijungė.
Regioninis susitarimas
Kaip pranešama, antradienį paaiškėjo, kad Latvijos, Estijos, Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrai pasiekė regioninį susitarimą rekomenduoti šalims pasitraukti iš Otavos konvencijos ir taip sustiprinti savo sienas.
Krašto apsaugos ministerija pabrėžė, kad šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į saugumo situacijos pokyčius regione, Latvijos gynybos poreikius, konsultacijas su sąjungininkais, taip pat siekiant parodyti solidarumą ir vienybę su kitomis regiono šalimis.
Ministerija patvirtino, kad KAM ir Nacionalinės ginkluotosios pajėgos (NAF) atliko Latvijos dalyvavimo Otavos konvencijoje vertinimą, analizuodamos priešpėstinių minų karinio panaudojimo efektyvumą ir politinius aspektus, susijusius su kitų sąjungininkių pozicija Konvencijos įsipareigojimų atžvilgiu. Taip pat buvo įvertinti praktiniai tokių šaudmenų įsigijimo ar gamybos aspektai.
Atlikus vertinimą prieita prie išvados, kad Latvijoje ir regiono šalyse galima plėtoti prieštankinių minų gamybą. Pasak Gynybos ministerijos, Latvija turi reikiamų pajėgumų ir metalo apdirbimo priemonių, o regioninis požiūris sumažins priklausomybę nuo užsienio tiekimo, ypač sprogmenų ir kovinių sviedinių.
Vertinimo procese svarbios buvo konsultacijos su sąjungininkais, ypač su NATO valstybėmis narėmis, kurių kariai tarnauja Latvijoje. Sąjungininkai išreiškė supratimą dėl galimo Latvijos pasitraukimo iš Otavos konvencijos ir patvirtino tolesnį bendradarbiavimą gynybos srityje. Gynybos ministerija pažymi, kad išstojimo proceso metu bus toliau keičiamasi informacija su sąjungininkais.
AMC patvirtina, kad Latvija ir toliau laikysis tarptautinės humanitarinės teisės, įskaitant civilių gyventojų apsaugą ginkluoto konflikto metu, užtikrindama savo saugumo poreikius. Bet koks galimas nevaldomų prieštankinių minų įsigijimas, dislokavimas ir naudojimas priklausys nuo karinės logikos ir gynybos pajėgumų plėtros prioritetų. Dalis ginkluotųjų pajėgų jau įsigytos ir toliau bus įsigyjama įvairios rūšies amunicijos – tiek prieštankinės, tiek valdomos priešpėstinės minos.
Šaltinis: la.lv
Parašyti komentarą