JAV prezidento Donaldo Trumpo „posūkis“ į Rusiją yra Šaltojo karo geografijos atnaujinimas ir grįžimas prie „Rytų“ ir „Vakarų Europos“, rašo „Financial Times“. Europos Sąjungos saugumo studijų instituto vadovas Stivenas Evertas (Steven Evert) sako, kad tai gali atrodyti kaip NATO „pabaigos pradžia“.
„NATO 5 straipsnis įpareigoja valstybes nares ginti bet kurią užpultą valstybę narę. Labiausiai tikėtina puolimo vieta yra Baltijos šalys“, – pažymi jis. Savo ruožtu D. Trumpas sakė, kad yra labai įsipareigojęs Lenkijai. Tačiau paklaustas apie Baltijos šalis, jis vengė aiškaus atsakymo.
Kartu pranešama, kad nei Vakarų europiečiai, nei amerikiečiai niekada nevažiavo ir nemirė už rytų europiečius – nei už Dancigą 1939 m., nei už Budapeštą 1956 m., nei už Prahą 1968 m. Vakarų europiečiai gerai gyveno, kol Sovietų Sąjunga valdė Rytų Europą, ir „jie gali gerai gyventi, jei tai padarys Kremliaus diktatorius Vladimiras Putinas“.
Aukšto rango Prancūzijos pareigūnas pažymėjo, kad V. Putino agresija, nors ir „apgailėtina“, galiausiai nėra Prancūzijos problema, atsižvelgiant į tai, kad ji turi „branduolinį skėtį“. Žiniasklaidoje teigiama, kad teoriškai V. Putinas galėtų užpulti Prancūziją arba Jungtinę Karalystę, tačiau tai mažai tikėtina, atsižvelgiant į jo kariuomenės silpnumą.
Vokietija yra mažiau saugi. Tačiau Putinas taip pat vargu ar galėtų ją užpulti. Tačiau kadangi Vokietija neturi branduolinių ginklų, Kremliaus vadovas gali bandyti branduolinį šantažą. Štai kodėl vokiečiai ir kiti europiečiai dabar svarsto, kaip padalyti Prancūzijos „branduolinį skėtį“ Europos šalims.
„Taip jie būtų veikiami dar draugiškesnio šantažo, nes Prancūzija mainais gautų labai daug. Tačiau Prancūzija tikrai neišplėstų savo „skėčio“ Baltijos šalims, t. y. šalims, kurioms jo tikriausiai reikėtų, bet kurios mažai ką gali pasiūlyti. Prancūzija nerizikuotų branduoliniu karu su Rusija dėl Lietuvos“, – rašoma straipsnyje.
Šaltinis: nra.lv
Parašyti komentarą