Visas dėmesys šiuo metu sutelktas į karą Ukrainoje, tačiau kelios Europos šalys vis labiau nerimauja dėl Rusijos kariuomenės veiklos prie jų sienų, rašo „The Wall Street Journal“.
Kaip rašo leidinys, pavyzdžiui, Rusijos mieste Petrozavodske, netoli Suomijos sienos, kariniai inžinieriai plečia armijos bazes, kur Kremlius planuoja įkurti naują armijos štabą, kuris artimiausiais metais prižiūrės dešimtis tūkstančių karių.
Šie kariai, kurių daugelis šiuo metu yra Ukrainos fronto linijose, taps Rusijos armijos, besiruošiančios galimam konfliktui su NATO, branduoliu, teigia Vakarų karinės ir žvalgybos tarnybos.
Leidinyje rašoma, kad Kremlius plečia karinį verbavimą, didina ginklų gamybą ir modernizuoja geležinkelio linijas palei sieną.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau pareiškė, kad susirūpinimas dėl galimų Rusijos puolimo planų už Ukrainos ribų yra perdėtas.
Tačiau kariniai ekspertai Rusijos veiklą prie Suomijos sienos apibūdina kaip Kremliaus pasirengimo galimam konfliktui su NATO dalį.
Siekdamas sutelkti pajėgas į vakarus, Kremlius praėjusiais metais pertvarkė vidaus pajėgų organizaciją, sukurdamas naujas karines apygardas, kurioms pavesta ginti didžiausius šalies miestus – Maskvą ir Sankt Peterburgą.
Maskvos karinėje apygardoje Rusija derina savo karinių pajėgų naudojamus kelių ir geležinkelių maršrutus su kaimyninės Baltarusijos infrastruktūra.
Savo ruožtu, Leningrado srityje, kuri ribojasi su Estija, Latvija ir Suomija, bus ženkliai padidintas personalo skaičius.
Vakarų karinių ir žvalgybos pareigūnų teigimu, mažos brigados beveik patrigubės ir taps 10 000 karių divizijomis.
Be to, Rusija koreguoja savo ginkluotės planus, kad atitiktų naujų dalinių, kurie bus dislokuoti palei jos sieną su NATO, poreikius.
Šios pajėgos gaus didžiąją dalį naujos įrangos, o Ukrainos frontas daugiausia gauna atnaujintus ir modernizuotus sovietmečio ginklus.
Europos kariniai pareigūnai teigia, kad didėjančios Rusijos karinės išlaidos leido jos ginklų gamykloms dirbti visu pajėgumu, todėl karinės pramonės įmonės plėtėsi ir atidarė naujas gamyklas.
2021 m., prieš invaziją į Ukrainą, Rusija, Vakarų žvalgybos skaičiavimais, per metus pagamindavo apie 40 T-90M kovinių tankų.
Aukšto rango Suomijos kariuomenės pareigūnas atskleidė, kad beveik nė viena iš šių naujų šarvuočių nesiunčiama į frontą Ukrainoje – jie lieka Rusijos teritorijoje.
Tikimasi, kad šiais metais artilerijos ir šaudmenų gamyba išaugs apie 20 %, o dronų kokybė ir gamyba gerokai pagerės.
Danijos žvalgybos tarnyba vasarį paskelbtoje ataskaitoje perspėjo, kad Rusija per penkerius metus gali pradėti plataus masto karą Europoje, jei manys, kad NATO yra silpna.
Europos žvalgybos agentūros atstovas užsiminė, kad Rusija galėtų pabandyti išbandyti aljanso sanglaudą įsiverždama į mažą NATO šalį, pavyzdžiui, Estiją, kurioje gyvena nemažai rusakalbių.
Michaelas Coffmanas, vyresnysis mokslinis bendradarbis Rusijos ir Eurazijos programoje Carnegie tarptautinės taikos fonde, teigia, kad Baltijos šalių pareigūnai „numato dvejų–trejų metų laikotarpį po karo pabaigos. Jei kriterijus yra plataus masto karas, tikėtinas laikotarpis galėtų būti apie septynerius–dešimt metų, priklausomai nuo vystymosi scenarijaus“.
Šaltinis: la.lv
Parašyti komentarą