Pastaruoju metu Rusijos ekonomikoje pastebimos nerimą keliančios tendencijos, rodančios galimą struktūrinę griūtį. Nors Rusijos valdžia ir toliau ramina rusus dėl ekonomikos stabilumo ir sankcijų sėkmės – realusis sektorius susiduria su dideliais iššūkiais: mažėja investicijos, lėtėja gamyba, stagnuoja užimtumas, rašo „The Moscow Times“.
Kovo mėn. verslo aktyvumas gamybos sektoriuje sumažėjo iki žemiausio lygio per beveik trejus metus – tikimasi ne augimo, o užsitęsusios krizės, rodo „S&P Global“ vadovų apklausos rezultatai.
Rusijos ekonomika, remiantis Centrinio banko pareiškimais, yra „švelniai nusistovėjusi“.
Bet iš tikrųjų visa ekonomika laisvai byra bei krenta ir sukasi aplink savo ašį. Kovo mėn. gamybos verslo aktyvumo indeksas (PMI) sumažėjo iki 48,2 punkto. Tai ne tik skaičius – tai pavojaus signalas.
Paskutinį kartą toks kritimas buvo užfiksuotas 2022 m. balandį, netrukus po karo pradžios. Pramonė, kuri turėtų būti „importą pakeičiančios“ ir „savarankiškos“ ekonomikos pagrindas, mažina gamybą, praranda užsakymus ir mažina pirkimus.
Mažėjanti paklausa, mažėjantis eksportas, tušti sandėliai – taip atrodo šiandieninis „stabilumas“.
Tačiau Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino pareigūnai ir toliau skelbia apie sėkmę.
Civiliniuose sektoriuose stagnacija prasidėjo jau 2023 m. Dabar net gynybos pramonėje, kuri anksčiau buvo beveik vienintelė varomoji jėga, pastebimi sąstingio požymiai.
Smulkiojo ir vidutinio verslo įmones krizė ištiko dar anksčiau. Remiantis RSBI indeksu, smulkiojo verslo pardavimai sumažėjo iki žemiausio lygio per dvejus metus.
Tai reiškia, kad paklausa sumažėjo ne tik nacionaliniu lygmeniu – žmonės pradėjo mažiau leisti net būtiniausioms prekėms ir paslaugoms.
Gamybos statistiniai duomenys prastėja, tačiau verslo lūkesčiai didėja. Tai sukuria pavojingą iliuziją, kad padėtis „netrukus pagerės“. Tačiau tikrosios krizės priežastys nesprendžiamos: bazinė palūkanų norma vis dar yra 21 %, pinigai brangūs, paklausa mažėja, vyriausybės išlaidos nedaro sisteminio poveikio, sankcijos stiprėja, o logistikai vis dar gresia pavojus.
Nepaisant žlugimo požymių, Centrinis bankas laikosi griežtos pinigų politikos, siekdamas sumažinti infliaciją iki 4 %.
Tačiau toks požiūris neleidžia įmonėms investuoti, plėstis ar didinti darbo užmokesčio. Dėl didelių palūkanų normų pinigai brangsta, o tai dar labiau stabdo augimą.
Išlaidos didėja, bet kainos negali kilti: nėra paklausos. Dėl to kenčia ir gamintojai, ir pirkėjai. Net ir stiprėjantis rublis neapsaugo nuo bendro sąstingio.
Ekonomikos ekspertai įspėja, kad dabar matomi skaičiai yra ne žemiausias padėties taškas, o įspėjimas apie galimą gilesnę krizę.
Rusijos ekonomika artėja prie struktūrinio žlugimo etapo: investicijos sustojo, gamyba mažėja, užimtumas nedidėja. Be to, tai vyksta užsienio politikos izoliacijos, karinių išlaidų ir sankcijų blokados sąlygomis. Ekspertai mano, kad blogiausia dar tik laukia.
Šaltinis: la.lv
🤝👉👌