Tarsi Los Andželui po niokojančių gaisrų nebūtų užtekę rūpesčių, NASA įspėja, kad Palos Verdeso pusiasalyje lėtai judančios nuošliaužos pradeda spartėti ir kelia grėsmę šimtams pastatų.
Nors grėsmė gali būti ne tiesioginė, tokios nestabilios vietovės gali staiga sugriūti, kaip nutiko 2017 m. nuošliaužos Mud Creek atveju. Todėl mokslininkai stengiasi geriau suprasti įspėjamuosius signalus.
Ši Palos Verdeso pusiasalio dalis jau dešimtmečius lėtai slenka vandenyno link. Tačiau nauji NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos (JPL) radarų duomenys rodo, kad šio proceso greitis padidėjo.
Be to, smarkiai išsiplėtė grėsmę kelianti teritorija. Nors 2007 m. Kalifornijos geologijos tarnyba nustatė tam tikras pavojingos zonos ribas, dabar pavojus gresia dar didesniam pastatų skaičiui.
„Matome, kad didelių pokyčių veikiama teritorija išsiplėtė, o judėjimo greitis yra pakankamas, kad keltų pavojų žmonėms ir infrastruktūrai“, – perspėja JPL geologas Alexander Handwerger.
Radariniai stebėjimai ir Europos kosmoso agentūros palydovo „Copernicus“ duomenys parodė, kad 2024 m. rudenį gyvenamieji rajonai link Ramiojo vandenyno pasislinko iki 10 cm per savaitę greičiu.
Tokį pagreitį lėmė rekordiniai 2023 m. lietūs ir gausios liūtys 2024 m. pradžioje.
„Daugumą nuošliaužų pasaulyje sukelia intensyvios arba ilgai trunkančios liūtys, – aiškina NASA fizikė Dalia Kirschbaum.
Klimato kaitos vaidmuo
Kaip dėl klimato atšilimo padidėjo gaisrų pavojus, taip dėl jo padaugėjo ir gausių kritulių, todėl nuošliaužos tapo dar viena klimato kaitos keliama grėsme.
Šylant atmosferai, joje susikaupia daugiau drėgmės, todėl iškrenta itin daug kritulių, o laikotarpiais be lietaus – dar didesnė sausra. Tokia staigi sąlygų kaita vadinama hidroklimatiniu šuoliu, kai oro sąlygos iš itin drėgnų tampa itin sausomis.
2022 m. J. Handwergeris ir jo komanda nustebo pastebėję, kad nuošliaužos greičiau juda lietingais sezonais, nepriklausomai nuo pradinės dirvožemio drėgmės.
Mokslininkas planuoja tęsti tyrimus, kad geriau suprastų, kaip hidroklimatinis bangavimas veikia Žemės paviršiaus judėjimą. Tai galėtų padėti patobulinti stebėsenos ir perspėjimo sistemas, skirtas valdžios institucijoms ir vietos bendruomenėms.
Šaltinis: Sciencealert
Parašyti komentarą