Europa rengia atsakomąsias priemones dėl JAV paskelbtų padidintų muitų, kurie įsigalios trečiadienį. Vašingtonas atmetė Briuselio pasiūlymą visiškai atsisakyti abipusių tarifų pramoninėms prekėms, kad būtų išvengta prekybos karo. Ovalusis kabinetas vėl iškėlė idėją, kad Europa turėtų pirkti daugiau JAV dujų ir naftos.
Europos Sąjunga yra atvira deryboms su JAV – tai pagrindinė Briuselio žinia, kuria reaguojama į Amerikos prezidento Donaldo Trumpo pareiškimą, kad Europa turėtų pirkti daugiau suskystintų gamtinių dujų iš jo šalies. Pasak D. Trumpo, tai per labai trumpą laiką galėtų panaikinti 350 mlrd. dolerių prekybos deficitą, kuris egzistuoja tarp abiejų Atlanto pusių.
Tačiau net ir oficiali JAV statistika rodo, kad prekių prekybos deficitas yra daugiau nei šimtu milijardų mažesnis – apie 235 mlrd. dolerių. Be to, Europos Komisija (EK) atkreipia dėmesį, kad nereikėtų pamiršti didelės prekybos paslaugomis, ypač skaitmeninėje srityje, apimties. Juk kiekvieną kartą, kai kas nors iš mūsų atsidaro „YouTube“ ar „Facebook“, dalis pelno atitenka JAV.
Europos Komisija (EK) teigia, kad mūsų bloko valstybės narės norėtų pirkti daugiau JAV suskystintų gamtinių dujų, kad pakeistų Rusijos tiekimą.
Tačiau dėl konkrečių sandorių sutarčių derasi privačios bendrovės, kurios vadovaujasi kainomis ir rinkos sąlygomis. Todėl Briuselis negali priversti jų pirkti JAV dujų, o tik palengvinti šį procesą. Be to, Europa nenori būti priklausoma nuo vieno tiekėjo ir planuoja palaipsniui mažinti bendrą dujų suvartojimą.
EK taip pat toliau pabrėžia, kad nori derėtis, o ne reaguoti atsakomaisiais tarifais. Tačiau jau yra sudarytas prekių, kurioms gali būti taikomi importo muitai, sąrašas.
Pirma, tai atsakas į JAV įvestus 25 proc. tarifus plienui ir aliuminiui.
EK siūlo įvesti identiškus 25 proc. tarifus JAV sojos pupelėms, plastikui, kosmetikai, galinio vaizdo veidrodėliams ir kitoms prekėms.
Į sąrašą neįtrauktas amerikietiškas burbonas ir viskis – Prancūzijos ir Italijos prašymu jie neįtraukti, nes prancūzai ir italai baiminasi, kad JAV atsakomaisiais muitais apmokestins jų vyną.
Siūlomų tarifų sąrašą nagrinėja nacionaliniai ekspertai, trečiadienį dėl jo balsuos valstybės narės ir jis greičiausiai įsigalios trimis etapais: pirmasis atsakomųjų priemonių etapas plienui ir aliuminiui bus pradėtas balandžio 15 d., didžioji dalis tarifų – gegužės 16 d., o kai kurioms prekėms, pavyzdžiui, migdolams, – nuo gruodžio mėn.
Tačiau Europos Sąjungos (ES) sostinės nuomonės dėl to, ar naudoti galingesnį ginklą prieš D. Trumpo muitus, išsiskyrė, nes
Europa turi priešpriešinę priemonę, skirtą JAV paslaugų pramonei, pavyzdžiui, IT ir bankininkystei.
Tokios šalys kaip Prancūzija, Vokietija ir Ispanija mano, kad bet kokios atsakomosios priemonės yra priimtinos, o Airija ir Italija, turinčios farmacijos ir vyno sektorius, atsargiau vertina prekybos įtampos su D. Trumpu eskalavimą.
„Visos įvairios priemonės buvo aptartos. Ir turime pažiūrėti, kaip vyksta derybos, kad galiausiai nuspręstume, kurią priemonę naudosime“, – sakė EK pirmininkė Ursula von der Leyen.
Briuselis taip pat nerimauja, kad Kinijos eksportas, kurį D. Trumpas dėl muitų nukreipė iš JAV, užtvindys Europos rinką ir pagilins Europos gamintojų ekonomines problemas.
Todėl EK pirmininkė kalbėjosi su Kinijos premjeru, kad būtų apribotas eskalavimas, atsižvelgiant į didelį prekių, gabenamų tarp ES, JAV ir Kinijos, kiekį.
Šaltinis: lsm.lv
Parašyti komentarą