Kai kalbame apie pavojus Lietuvos gamtoje, daugelis pirmiausia pagalvoja apie plėšrūnus – vilkus, lūšis ar net retkarčiais užklystančius lokius. Tačiau iš tiesų didžiausią grėsmę žmogaus sveikatai kelia visai ne stambūs gyvūnai, o vos pastebimi kraujasiurbiai – erkės.
Maži, bet mirtinai pavojingi
Šie voragyviai geba pernešti daugybę sunkių ligų – nuo erkinio encefalito ir Laimo ligos iki retesnių infekcijų, tokių kaip tularemija ar Q karštligė. Dar pavojingiau tai, kad viena erkė gali būti užkrėsta net keliomis ligomis vienu metu.
Pavojingiausios rūšys Lietuvoje
Lietuvoje gyvena bent aštuonios erkinių rūšių atstovės, tačiau didžiausią pavojų kelia dvi:
- Miško erkė (Ixodes ricinus) – dažniausiai sutinkama mūsų miškuose, parkuose, pievose bei sodybose.
- Taigos erkė (Ixodes persulcatus) – dažnesnė rytinėje Lietuvos dalyje, tačiau pastaraisiais metais plinta vis plačiau.
Abi šios rūšys aktyviausios nuo balandžio iki spalio, ypač kai temperatūra siekia +10 °C ir daugiau. Jos mėgsta žolynus, krūmynus, miško pakraščius ir dažniausiai tyko iki 1 metro aukštyje nuo žemės.
Gyvenimo ciklas: nuo kraujo lašo iki tūkstančių kiaušinėlių
Erkės vystosi per kelis etapus – nuo kiaušinėlio iki lervos, nimfos ir suaugusios erkės. Kiekviename etape joms būtinas kraujo šaltinis. Kadangi daugelis jų žūva dar nepasiekusios suaugėlio stadijos, apvaisinta patelė po sėkmingo maitinimosi padeda tūkstančius kiaušinių, taip užtikrindama rūšies išlikimą.
Įdomu tai, kad lervos ir nimfos dažnai siurbia kraują iš smulkių stuburinių, pavyzdžiui, pievinės driežo, ir beveik visada renkasi tą pačią kūno vietą – pažastį, kur oda plonesnė.
Kas ko ieško: ar jūs ieškote erkės, ar ji jūsų?
Kai kurios erkės aktyviai ieško šeimininko. Patelės, po apvaisinimo, lipa ant žolių ir krūmų, laukdamos praeinančio žmogaus ar gyvūno. Patinai kraujo nesiurbia – jų vienintelis tikslas – surasti patelę, net jei tam reikia „pakeliauti“ per gyvūno kūną.
Apsauga prasideda nuo prevencijos
Šios mažytės medžiotojos neskamba, nemirksi ir neįspėja, bet jų įkandimų padariniai gali būti labai rimti. Todėl:
- Rinkitės uždarus drabužius eidami į gamtą.
- Naudokite repelentus.
- Grįžę tikrinkite kūną ir drabužius, ypač pažastis, kirkšnis, už ausų.
- Skiepykitės nuo erkinio encefalito – tai vienintelė patikima apsauga nuo šios virusinės ligos.
Erkės – vieni pavojingiausių gyvūnų Lietuvoje, nors iš pirmo žvilgsnio jos net neprimena grėsmės. Tačiau būtent jos kasmet sukelia tūkstančius susirgimų, kai tuo metu apie lokius ar vilkus tik išgirstame per naujienas. Tad saugokime save – nes kartais didžiausi pavojai slypi mažiausiuose padaruose.
