Ar kada jautėte, kad jūsų emocijos, lyg nenuspėjami orai – vieną akimirką šviečia saulė, o kitą – prapliumpa lietus? Ar sugebate valdyti šiuos emocijų uraganus ir išlikti ramus net ir stipriausių audrų metu? Emocinis brandumas – tai gebėjimas naviguoti savo emocijų vandenyne…
Pirmąsias „emocines pamokas” gauname ankstyvoje vaikystėje – mokytojų rinktis negalime – tai tėvai arba tie, kurie mumis rūpinasi. Jei jie yra emociškai brandūs žmonės, turintys laiko ir galimybių su mumis bendrauti, tai gali tapti tvirtu pagrindu mūsų brandos vystymuisi.
Vėliau į „žaidimą“ įsitraukia gyvenimo patirtis, aplinka ir sektini pavyzdžiai. Viskas kaupiasi mūsų asmeninėje emocinėje „banko sąskaitoje”, iš kurios „išsiimame lėšas”, kad galėtume vienaip ar kitaip bendrauti su pasauliu – elgtis, reaguoti į tai, kas vyksta aplinkui, palaikyti ryšį arba užsidaryti savyje.
Norint suprasti, kaip atrodo tikroji emocinė branda, verta suprasti, ko verta siekti.
Emociškai brandūs žmonės
PRIIMA SAVE SU VISAIS TRŪKUMAIS IR NESĖKMĖMIS
Blogi įpročiai ir priklausomybės, klaidos ir nesėkmės, blogi charakterio bruožai ir gėdingi veiksmai. Brandūs žmonės skiriasi tuo, kad jie nekaltina kitų (šeimos, mokyklos, visuomenės ir pan.) ir prisiima visą atsakomybę.
Jie negraužia savęs, bet, jei įmanoma, stengiasi pasitaisyti – atsiprašyti, atsilyginti, ištaisyti klaidas. Jie mokosi iš savo nesėkmių, o pripažindami savo trūkumus tampa tik stipresni.
UŽJAUČIA KITŲ ŽMONIŲ SKAUSMĄ, BET NEBANDO IŠSPRĘSTI JŲ RŪPESČIŲ
Tai ypač sunku, jei esate malonus žmogus. Tačiau mes negalime „pasiimti“ kitų skausmo, nebent jį šiek tiek sumažinti.
Emociškai brandūs žmonės yra pasirengę padėti, tačiau, tuo pačiu metu, nepamiršta savęs ir savo poreikių. Jie „neatiduoda visko” ir nesistengia visų išgelbėti.
GEBA NUSTATYTI ASMENINES RIBAS
Asmeninės ribos – tai įsivaizduojama linija, kuri fiziškai ir emociškai skiria mus nuo aplinkinių; jos parodo, kur baigiasi mūsų ir prasideda kito žmogaus ribos, kaip su mumis galima elgtis, o kaip ne. Tinkamai nustatytos ribos padeda sumažinti streso lygį ir apsaugoti save bei savo psichinę ir fizinę neliečiamybę.
Be abejo, nustatyti ir išlaikyti ribas nėra lengva, ypač kalbant apie santykius su artimaisiais. Jei esate įpratę visiems patikti, suvokti, kad atsisakymas kažką padaryti juos įskaudins arba nuvils, yra ypač skausmingas. Tačiau verta to išmokti, nes ribos grąžina mums saugumo jausmą, leidžia išlikti savimi.
MATO „DALYKUS“ KITO ŽMOGAUS AKIMIS
Nors svarbu turėti savo požiūrį ir jį ginti, gali būti, kad įsipareigojimas vienai pozicijai apriboja mūsų pasaulio suvokimą. Emociškai subrendę žmonės bent jau gerbia teisę turėti skirtingas nuomones, suprasdami, kad kiekvienas turi savo patirtį ir savo istoriją, ir, geriausiu atveju, stengiasi iš to pasimokyti.
VERKIA IR JUOKIASI, KAI JIEMS TO REIKIA
Emociškai brandūs žmonės nebijo būti ir pasirodyti pažeidžiami. Jie nebėga, neužsidaro nuo dalykų, kurie juos gąsdina, ir neslopina savo emocijų. Jei jiems skauda, jie liūdi ir gali net verkti. Jei juos nuvilia, jie gali supykti. Kai jiems padedama, jie yra dėkingi ir nevengia išreikšti dėkingumo. Galiausiai, jei jiems linksma, jie juokiasi iš širdies, nebijodami, ką apie juos pagalvos kiti.
Parašyti komentarą