Sąvoka „bendroji priklausomybė” tampa vis populiaresnė. Tačiau ką ji iš tikrųjų reiškia, kokie yra priklausomybės nuo kito žmogaus gyvenimo/santykių reguliavimo/tvarkymo požymiai ir ar galite sau padėti su tuo susidoroti? Sužinokite apie visą tai šiame straipsnyje.
Bendroji priklausomybė – tai būsena, kai vienas asmuo yra taip įsitraukęs į kito žmogaus gyvenimo tvarkymą ir jo norų įgyvendinimą, kad dažnai pamiršta apie savo poreikius. Viena pirmųjų šį reiškinį XX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje aprašė psichoanalitikė Karen Horney. Ji pastebėjo, kad tokios būklės žmonės linkę „kabintis“ į kitus tam, kad susidorotų su savo nerimo jausmu.
BENDROSIOS PRIKLAUSOMYBĖS POŽYMIAI
- Žemas savęs vertinimas.
- Nuolatiniai palydovai: kaltė, gėda ir pyktis.
- Savo ir partnerio jausmų iškraipymas.
- Iškreiptas savęs ir partnerio suvokimas: tokie asmenys dažnai save vertina tik neigiamai, o partneriui priskiria daugiausia teigiamas savybes, kurių jis gali neturėti.
- Kompulsinis noras kontroliuoti kitų žmonių gyvenimą tam, kad sumažėtų savas nerimas.
PROBLEMOS PRIEŽASTYS
Dažnai problemos šaknys kyla iš šeimos, kurioje vaikas buvo psichologiškai traumuojamas dėl jam rodomos agresijos, žiauraus auklėjimo, perdėtos ar nepakankamos priežiūros ir nuolatinio poreikio slopinti emocijas.
Viskas prasideda gana ankstyvame amžiuje – paprastai nuo aštuonių mėnesių iki dvejų su puse ar trejų metų. Tuo metu vaikas yra psichologinio savarankiškumo etape, pradeda vadovautis savo impulsais ir norais. Šiuo etapu jam svarbu jausti tėvų palaikymą. Tačiau jei vietoj to jis sulaukia priekaištų ir įžeidinėjimų, jis auga bijodamas būti paliktas, jei ką nors padarys ne taip. Jau užaugę tokia žmonės nuolat „prisiglaus“ prie bet ko, net prie fiziškai ar emociškai smurtaujančio partnerio.
BENDROSIOS PRIKLAUSOMYBĖS ETAPAI
Skiriamos trys bendrosios priklausomybės stadijos: ankstyvoji, vidurinioji ir vėlyvoji.
- Ankstyvoji stadija yra tada, kai priklausomybė tik formuojasi.
Asmuo dažnai pradeda matyti savo partnerį pozityvesnėje šviesoje, neigiamos savybės nublanksta, o teigiamos išryškėja. Viską, ką jis daro, galima pateisinti. Šis psichologinės apsaugos mechanizmas vadinamas racionalizacija. Kai, pavyzdžiui, jaunuolis nerašo merginai, o ji bando tai logiškai paaiškinti, įsivaizduodama, kad jis tiesiog užsiėmęs. Gyvenimas pereina į laukimo režimą: kada partneris paskambins, parašys, prisimins. Nuo to pradeda priklausyti žmogaus nuotaika. Tai taip pat laikas, kai apleidžiama paties asmens asmeninė veikla.
- Vidurinėje stadijoje atsiranda pykčio, kaltės jausmas, įkyrios mintys.
Atsiranda bandymai manipuliuoti asmeniu, kuriam jaučiama priklausomybė, ir pastebimas obsesinis-kompulsinis elgesys. Pavyzdžiui, priklausomasis gali tikrinti, kada jo partneris paskutinį kartą buvo prisijungęs prie interneto ir dalyvavo socialinių tinklų veikloje. Taip priklausomas asmuo dar labiau didina priklausomybę nuo priklausomybės objekto, susiaurindamas savo bendravimo ratą. Kartu krenta savivertė. Ir tada prasideda vėlyvoji stadija. Ji yra pati rimčiausia.
- Vėlyvoji stadija – tai priklausomybės išsivystymas.
Suintensyvėja bandymai kontroliuoti kitą asmenį. Atsiranda naujų obsesinio-kompulsinio elgesio rūšių, gali atsirasti persivalgymas arba apetito praradimas. Asmuo nustoja rūpintis savimi, jį apima beviltiškumo, tuštumos ir abejingumo jausmas. Dėl to išsivysto lėtinis stresas, kuris lemia ligų paūmėjimą arba naujų sveikatos problemų atsiradimą. Gali net išsivystyti depresija.
Vidutinėse arba pažengusiose stadijose suaktyvėja toks psichologinės gynybos mechanizmas kaip neigimas.
KAIP SAU PADĖTI?
Svarbu laiku pastebėti bendražmogiškos priklausomybės požymius savo gyvenime ir bandyti sau padėti. Ką galite padaryti?
- Reikia reflektuoti save, išmokti suprasti savo jausmus, atpažinti juos. Pavyzdžiui, nustatyti, ar esate piktas, neramus, ar įskaudintas.
- Atskirti savo emocijas ir nuotaikas, išmokti psichologinio savarankiškumo, kurio vaikystėje nepasiekėte. Stenkitės kompetentingai reikšti savo jausmus pasitelkdami emocinį intelektą.
- Išmokite prisiimti atsakomybę už savo jausmus, kartu suprasdami, kad kitų žmonių nuotaikos ne visada priklauso nuo jūsų. Jei jūsų partneris nusivylęs, tai gali būti dėl bet ko, bet ne visada dėl jūsų veiksmų.
- Supraskite, kad kiti žmonės neturėtų ir negali kontroliuoti jūsų nuotaikų, emocijų ir jausmų.
- Ir, žinoma, teisinga būtų kreiptis į patyrusį psichologą. Jis ar ji gali padėti jums nustatyti stadiją, suprasti priežastis ir padėti su tuo susidoroti.
Parašyti komentarą