Tyrimų duomenimis, beveik visi vaikai patiria tam tikrą neracionalią baimę. Vis tik, tėvai neturėtų saugoti vaiko nuo visko, kas gali jį išgąsdinti. Iššūkis – nesąmoningai nepadidinti šios baimės, o parodyti, kad su ja galima susidoroti. Kaip tai padaryti, aiškina vaikų psichologė Marie Hartwell-Walker.
Vaiko baimė
Dažnai prisimenu istoriją, kaip trejų metų sūnus iš mylimo dėdės gavo dovanų nuostabų akumuliatorinį robotą. Jis buvo maždaug 60 cm aukščio, blizgėjo raudonomis šviečiančiomis akimis ir su šaižiu pypsėjimu važinėjo po kambarį. Dėdė buvo įsitikinęs, kad dovana pradžiugins. Tačiau berniukas išsigando, ėmė šaukti ir išbėgo iš kambario.
Dėdė pasielgė išmintingai. Atjungęs robotą ir padėjęs jį į šalį, jis nuėjo paskui vaiką. Pasisodino jį ant kelių, apkabino ir ėmė švelniai su juo kalbėtis. Pažadėjo, kad padės jam susidraugauti su robotu. Pasijutęs labiau pasitikintis savimi, sūnus sutiko dar kartą pažvelgti į dovanėlę, tada išdrįso ją paliesti. Galiausiai suvyniojo jį į antklodę ir priglaudė kaip kūdikį, paversdamas baimės objektą rūpesčio objektu. Aš su palengvėjimu atsikvėpiau. Mano sūnus žengė mažą žingsnelį į priekį, kad galėtų susidoroti su baime.
Tėvai dažnai manęs klausia, kaip padėti vaikui atsikratyti baimių. Vieną ar kitą neracionalią baimę patiria 90 proc. vaikų nuo 2 iki 14 metų. Dažniausios baimės yra tamsos, gyvūnų, įsivaizduojamų pabaisų ar vaiduoklių. Dažniausiai šios baimės metams bėgant sumažėja arba visai išnyksta. Tačiau pasitaiko, kad jos išlieka ir trukdo normaliam vaiko vystymuisi.
Vaiko baimės yra tikros, net jei jums jos atrodo neracionalios
Nuo suaugusiųjų reakcijos į vaikų baimes priklauso, ar vaikas bus pernelyg neramus, ar ras būdų, kaip susidoroti su baime.
- Neapsimeskite, kad nebijote, jei iš tikrųjų ko nors bijote
Vaikas gali pajusti, kai suaugusieji meluoja, ir dar labiau išsigąsti. Geriau būkite sąžiningi ir pripažinkite, kad turite šią kvailą baimę, bet stengsitės su ja susidoroti.
Susitvarkykite su savo fobijomis. Kai vienas iš tėvų turi daug baimių, pavyzdžiui, bijo šunų, aukščio, vaiduoklių ir t. t., tikėtina, kad ir vaikas bijos visko. Jei jaučiate, kad neracionalios baimės trukdo jums gyventi, turite išmokti su jomis susidoroti ne tik dėl savęs, bet ir dėl vaiko.
- Nesistenkite pakeisti vaiko nuomonės, jei jis turi iracionalių baimių
Bent jau ne nuo to reikėtų pradėti. Kai kyla panikos reakcija, visi loginiai argumentai yra bejėgiai. Supraskite, kad vaiko baimė yra tikra, net jei jums ji atrodo neracionali. Parodykite vaikui, kad rimtai vertinate jo jausmus. Leiskite jam žinoti, kad esate jo pusėje. Jau vien tai sumažins nerimą.
- Niekada nebauskite vaiko dėl jo baimių
Tai tik apsunkins jūsų vaiko padėtį, nes jį lydės gėda. Svarbu, kad tėvai į vaiko baimes žiūrėtų kaip į galimybę jį išmokyti, o ne kaip į charakterio ydą.
Pabrėžkite stipriąsias jo charakterio puses ir priminkite atvejus, kai jam pavyko įveikti savo baimes. Leiskite jam žinoti, kad, jūsų manymu, jis yra pakankamai stiprus, kad susidorotų.
- Neatsiribokite nuo vaiko
Jei bausite juos už tai, kad jie bijo (pavyzdžiui, užrakinsite vienus kambaryje), tik sukelsite jiems paniką.
Vaikui reikia nuraminimo, o vien žodžių nepakanka. Vaikai gerai supranta prisilietimų kalbą. Švelniai jį apkabinkite, paimkite už rankos. Šis kūno kontaktas suvokiamas kaip apsauga. Jūsų ramus buvimas pasako, kad gąsdinančią situaciją galima suvaldyti.
- Neskubėkite guosti, jei esate tikri, kad nieko blogo nenutiko
Perdėta jūsų reakcija turės dvi nenumatytas ir nemalonias pasekmes. Pirma, matydamas, kad jūs nerimaujate, vaikas manys, kad tikrai yra priežastis bijoti. O jei skubėsite prie jo su apkabinimais ir meiliais žodžiais, jis prisimins, kad patikimas būdas atkreipti į save dėmesį – apsimesti išsigandusiu.
Palaikykite, bet nepersistenkite. Vaikai gali susidoroti su baime tik tada, jei bus mokomi ne bėgti nuo jos, o susidurti su ja.
- Nevenkite vietų, žmonių ir dalykų, kurie vaikui kelia baimę
Pernelyg „saugodami” savo vaiką, leidžiate jam suprasti, kad jo baimės yra pagrįstos ir kad netikite, jog jis su jomis susidoros.
Stenkitės palaipsniui pripratinti vaiką prie dalykų, kurie atrodo bauginantys. Judėkite mažais žingsneliais. Pavyzdžiui, jis bijo didelių šunų. Pradėkite skaityti jam knygas, kuriose yra „gerų” šunų. Tada žaiskite su žaisliniu šunimi. Tada supažindinkite jį su draugo mažu šunimi. Galiausiai pasiūlykite paglostyti didelį šunį.
- Nepamirškite darbo su baimėmis
Norint išugdyti pasitikėjimą savimi ir savarankiškumą, labai svarbu išmokyti vaiką tinkamai reaguoti į ką nors naujo, nepažįstamo, nenuspėjamo ar gąsdinančio. Tikslas – suteikti jam „įrankių”, kuriais naudodamasis jis galėtų įvertinti riziką, tinkamai elgtis bet kokioje naujoje situacijoje ir atlaikyti bauginančius dalykus, kurių neįmanoma pakeisti.
Reikia sąmoningai ugdyti vaiko asmeninį atsparumą. Skaitykite jam knygas, kuriose vaikai įveikia savo baimę. Mokykite jį atsipalaidavimo technikų. Pagirkite jį kiekvieną kartą, kai jis parodo drąsą. Mokykite atskirti pagrįstą baimę, kuri signalizuoja, kad reikia būti atsargiam, nuo baimės, kuri uždaro duris į kažką naujo ir naudingo.
Apie autorę:
Marie Hartwell-Walker yra amerikiečių psichologė ir psichoterapeutė, turinti daugiau nei 30-ies metų patirtį.
Parašyti komentarą