Nuo pat vaikystės buvome mokomi, kad apkalbėti yra blogai. Tačiau kas iš mūsų nėra jautęs nepaaiškinamo malonumo aptarinėdamas nepadorų pažįstamo asmens elgesį? Kas nėra draugui konfidencialiai papasakojęs, kad X pasipiršo Y, bet „kol kas tai, žinoma, paslaptis, todėl niekam nesakyk”. Taigi, kodėl mes apkalbinėjame?
APKALBOS
Psichologai jau seniai tyrinėja šią problemą ir netgi nustatė, kad apkalbos gali būti naudingos. Pasirodo, kad „geros” apkalbos skatina mumyse norą tobulėti, o neigiami atvejai iš kitų žmonių gyvenimo didina savisaugos troškimą.
Be to, „blogos” apkalbos apie kitus (net įžymybes) mus itin „sušildo“. Juk jų fone iškart atrodome sėkmingesni, laimingesni, patrauklesni. Kartu tokios apkalbos yra ir perspėjimas, priminimas, kaip lengva tapti piktavalių auka.
O kas dar verčia mus dalytis ne visada patikrinta ir malonia informacija?
Praeities reliktas
Psichologijos profesorius Frank McAndrew siūlo į apkalbas pažvelgti iš evoliucijos teorijos perspektyvos. Jis primena, kad mūsų tolimi protėviai gyveno mažomis grupėmis (iš esmės gaujomis) ir išgyvenimas priklausė nuo kiekvieno jų nario. Jei kas nors tapdavo silpnas arba, atvirkščiai, rengdavo perversmą, norėdamas užgrobti valdžią, buvo geriau, kad apie tai iš karto sužinotų visi kolektyvo nariai.
Senovės pasaulyje gandai buvo savotiškas gynybos mechanizmas. Todėl profesorius McAndrew siūlo meilę gandams suvokti ne kaip charakterio bruožą, o kaip mūsų paveldėtą socialinį įgūdį.
Būdas sumažinti stresą
Stanfordo universiteto tyrimų duomenimis, apkalbinėjimas yra būdas sumažinti nerimą. Atlikdami eksperimentą, mokslininkai stebėjo žmogų, kuris sužinojo kažką blogo apie kolegą. Jam iš karto padidėjo streso hormonų kiekis ir padažnėjo širdies plakimas. Tik aptaręs situaciją su kitais, jis pasijuto normaliai.
Panašią teoriją pateikia Pavijos universiteto mokslininkai. Jie atliko eksperimentą, kuriame dalyvavo 22 moterys. Paaiškėjo, kad kai moterys apkalbinėdavo, jos padidindavo hormono oksitocino, kuris dar vadinamas meilės hormonu, kiekį. Jis mažina streso ir nerimo jausmą. O taip pat oksitocinas padeda stiprinti meilę ir šeimos ryšius, formuoja emocinį ryšį tarp motinos ir vaiko.
Būdas kurti komandinį ryšį
Dr. Jackas Levine’as, Bostono Šiaurės rytų universiteto dėstytojas mano, kad apkalbos yra raktas į sveikus komandinius santykius. Dalydamiesi slapta informacija darbuotojai labiau pasitiki vieni kitais ir jaučiasi esantys toje pačioje barikadų pusėje. Todėl viršininkai neturėtų nerimauti, kai pavaldiniai aptarinėja jų sprendimus, išvaizdą ar net asmeninio gyvenimo detales. Tegul jie kalbasi – tai teigiamai veikia darbą.
Išimtis – gandai, kurie kenkia kieno nors reputacijai. Taip pat svarbu, kad jie nevirstų melagingomis spekuliacijomis ir neperžengtų įmonės ribų.
Būdas tapti „savu“
Gandai atlieka svarbią integracinę funkciją. Tai vienas iš lengviausių būdų tapti „savu“, pavyzdžiui, naujame darbe. Tikriausiai pastebėjote, kad pirmąją savaitę visi stengiasi neaptarinėti jautrių darbo klausimų ar asmeninių problemų su naujoku: jis ar ji dar neišlaikė laiko išbandymo. O dalydamiesi paslaptimi su kolega, mes parodome pasitikėjimą. Dalijimasis gandais rodo tam tikrą hierarchinių vertybių, poreikių ar charakterių panašumą. Tai savotiškas signalas: „Mes su tavimi esame vienoje valtyje!”.
Sąmoningai vengiant dalyvauti tokiose diskusijose, lengva patekti į socialinę izoliaciją. Taigi nereikėtų bijoti nekenksmingų apkalbų.
Būdas didinti pasitikėjimą
Konfidencialios informacijos „iš patikimų šaltinių” turėjimas didina mūsų vertę ir padeda būti dėmesio centre. O tai teigiamai veikia savivertę.
Būdas užpildyti emocinę tuštumą
Ir galiausiai, kas yra apkalbos? Eilinė pramoga, kai jūsų pačių gyvenime nieko nevyksta. Kartais mums tiesiog reikia numalšinti emocinį alkį pasitelkiant beprasmę, kartais mums asmeniškai nenaudingą informaciją. Štai kodėl daugelį žmonių taip domina gandai iš žvaigždžių gyvenimo, o bulvariniai leidiniai vis dar klesti.
Parašyti komentarą