Ar jūsų vaikystė – emociškai traumuota? 12 klausimų, kurie padės tai išsiaiškinti

Šie klausimai suteiks jums galimybę geriau suprasti save. Svarbiausia, atsakykite sąžiningai!

Emociškai traumuojanti vaikystė

Gali būti sunku susitaikyti su tuo, kad vaikystė buvo emociškai traumuojanti, todėl daugelis žmonių mieliau jos neprisimena arba tiesiog neigia kai kuriuos faktus iš praeities, nes tokios mintys asocijuojasi su širdgėla, kaltės jausmu, apgailestavimu ar sielvartu. Tačiau mūsų praeitis neišvengiamai daro įtaką dabarčiai, todėl jos „nušluoti po kilimu“ nepavyks – norint gyventi laimingai, psichologines traumas reikia įveikti.

Suprasti save, pripažinti, kad ne viskas vaikystėje buvo tobula, ir pradėti sveikimo kelią padės 12 klausimų, kuriuos sudarė psichoterapeutė Katie Gillis. Sąžiningai į juos atsakę suprasite, ar dabartinių jūsų problemų šaknys glūdi vaikystėje:

• Ar, kai pagalvoju apie vaikystę, jaučiu liūdesį arba praradimo jausmą?
• Ar man dabar sunku užmegzti ryšį su tais, kurie manimi rūpinosi vaikystėje?
• Ar nerimauju, kad būsiu apleistas, paliktas vienas?
• Ar patiriu problemų romantiniuose ar platoniškuose santykiuose, ar jaučiu, kad niekada neturėsiu normalių, sveikų santykių su kitu žmogumi?
• Ar jaučiu, kad nesu vertas (-a) meilės?
• Ar yra vaikystės laikotarpių, apie kuriuos apskritai nieko neprisimenu?
• Ar man sunku, kai tenka palyginti ilgą laiką praleisti su tėvais ar kitais giminaičiais?
• Ar jaučiu, kad esu „kitoks”, kad kažkuo labai skiriuosi nuo kitų žmonių, kad nesijaučiu su jais susijęs arba kad jie manęs nesupranta?
• Ar gyvenime turėjau nesveikų santykių su maistu, alkoholiu?
• Ar man sunku pasitikėti ar pasikliauti kitais žmonėmis?
• Ar žmonės kartkartėmis man sako, kad į tam tikras situacijas reaguoju aštriau, nei jos to nusipelno?
• Ar vaikystėje patyriau fizinę, žodinę, emocinę ar kitokią prievartą iš žmogaus, kuris turėjo manimi rūpintis?

Jei kuris nors iš šių klausimų jums sukelia psichologinį diskomfortą arba yra dirgiklis, sukeliantis nemalonius vidinius jausmus, tai gali reikšti, kad tai yra jautri, skausminga sritis, kurios įprastame dabartiniame gyvenime nenorite liesti.

Svarbu suprasti, kad vaikystės trauma skirtingiems žmonėms gali pasireikšti labai skirtingai, ir dažnai tai susiję net ne su kokiais nors baisiais įvykiais, kurie jums nutiko, o su tuo, ar tuo metu turėjote palaikymą, ar kas nors jums padėjo įveikti šiuos sunkumus.