Tėvystė nepadaro vyro geru tėvu tiesiog savaime. Gaila, bet kai kurie vyrai taip ir neišmoksta arba net nenori išmokti būti gerais tėčiais.
Patirtis
„Visada buvau įsitikinusi, kad mano vyras yra geras tėtis, – rašo Augustė (36 m.). – Labai myli savo sūnų, žaidžia su juo po darbo, jei reikia, išleidžia mane į parduotuvę, grožio saloną, kartais susitikti su draugėmis. Tačiau kai susiklostė situacija, kai man teko skubiai išvykti trims dienoms, supratau, kad daugeliu atžvilgių klydau.
Tuo metu mano sūnus jau ėjo į pirmą klasę, bet visi rūpesčiai dėl jo vis dar „krito“ ant manęs.
Gal nuskambės juokingai, bet man teko ant trijų lapų rašyti vyrui nurodymus: ką sūnui duoti pusryčiams, kaip jam apsirengti į mokyklą, kelintą valandą jį pasiimti, kokia mokytojos pavardė, kur jį nuvesti į pamokas ir būrelius ir t. t.
Kai grįžau, paaiškėjo, kad a) mūsų vaikas „bjauriai auklėjamas, nes neklauso iš pirmo karto ir nenori valgyti to, ką jam duoda”; b) dėl to kalta aš, nes tėtis „tiesiog neturi laiko su juo užsiimti, jis turi mus aprūpinti”.
Mes vis dar esame kartu, o mano vyras netgi įkalbinėja mane susilaukti antro vaiko. Atrodo, kad aš irgi to noriu, bet kai prisimenu šią situaciją, iškart pagalvoju: „Ar noriu vėl to paties klausytis?”
Ženklai, kad vyras tapo tėvu, bet dar netapo TĖVU
MANO, KAD VIENINTELIS JO DARBAS YRA APRŪPINTI ŠEIMĄ
Be abejo, šeimos nariai neturėtų būti „basi, alkani ir benamiai“ – tai pagrindiniai žmogaus poreikiai. Tačiau vos tik partnerė išeina motinystės atostogų, jis įjungia „medžiotojo” režimą – gauti ir aprūpinti. „O visa kita tegul daro moteris”.
Tačiau finansiniai klausimai nepakeis vyro dalyvavimo vaiko gyvenime. Dar blogiau: jie nepadės kūdikiui nuoširdžiai mylėti tėtį. Nelaimingi čia galiausiai bus visi: ir vaikas, kuris auga be tėviško dėmesio, ir pats vyras.
NENORI „RUOŠTIS” NĖŠTUMUI IR GIMDYMUI
„Kam aš tau reikalingas per gimdymą?” „Kodėl aš apskritai turiu atlikti kokius nors tyrimus?” „Jis dar negimė, apie kokį darželį mes kalbame?”
Tokius klausimus būsimos mamos dažnai išgirsta iš savo gyvenimo palydovų. Tačiau iš tiesų vyras turėtų pasirengti kūdikio gimimui taip pat kaip ir moteris. Juk priėmėte sprendimą tapti tėvais kartu, ar ne? Taigi ir atsakomybę už šį sprendimą turėtumėte prisiimti kartu, kaip ir pasiruošimą kūdikio gimimui visais etapais.
YRA ĮSITIKINĘS, KAD MOTERIS GERIAU ŽINO, KĄ DARYTI SU VAIKU
Tiesą sakant, jei tai jos pirmasis kūdikis, ji žino lygiai tiek pat, kiek ir vyras, t. y. beveik nieko. Tėčiai dažnai teigia, kad jie bijo: padaryti ką nors ne taip, pakenkti kūdikiui ir pan. Tačiau mamos iš tikrųjų bijo ne ką mažiau. Štai kodėl turime mokytis būti tėvais kartu.
VAIKO AUKLĖJIMĄ PERDUODA SENELIAMS
Čia aiškiai atskirkime: prašyti pagalbos – taip, konsultuotis – taip. Aklai pasitikėti jų sprendimu – ne. Visi sprendimai turėtų būti grindžiami šeimos ir vaiko interesais. Vyresniosios kartos atstovų nuomonė yra pagrįsta patirtimi, tačiau tai nėra eksperto nuomonė. Jei jūsų vyras sako, kad būtinai turėtumėte į vaiko mityba įtraukti kokį nors produktą, „nes taip sakė jo mama”, jis vis dar yra jos įtakoje.
NESIDOMI SAVO VAIKU
Deja, bet pasitaiko, kad anekdotas apie tėtį, atėjusį pasiimti vaiko į darželį ir sužinojusį, kad jis jau mokosi trečioje klasėje, nustoja būti juokingas ir tampa itin tikroviškas. Būna, kad vyras negali įvardyti nei savo vaiko draugų, nei ką jis mėgsta, nei kaip mokosi, nei kokie patiekalai jam patinka… Tarsi viso to jam nereikia arba jis „neturi laiko“ tiesiog prisėsti ir pasikalbėti su savo vaiku. Bet ar toks tėvas pasirengęs susidurti su nemaloniomis savo požiūrio pasekmėmis?
Parašyti komentarą