Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Pradžia Psichologija ir santykiai Disfunkcinė šeima: 9-ios neišsakytos toksiškų tėvų taisyklės
Psichologija ir santykiai

Disfunkcinė šeima: 9-ios neišsakytos toksiškų tėvų taisyklės

Disfunkcinė šeima
Dalintis

Šeimos disfunkcija – tai probleminis suaugusiųjų elgesys, kuris daro įtaką vaikams. Net jei išoriškai vaikų ir tėvų santykiai atrodo tobuli, jie gali būti destruktyvūs iš vidaus. Kaip sužinoti, ar jūsų šeima toksiška?

Disfunkcinė šeima

„Šeimos, kuriose disfunkcijos lygis yra sveikas arba saugus, pripažįsta, kad yra netobulos, tačiau stengiasi palaikyti vieni kitus ir atvirai aptarti problemas, o ne kaltinti artimuosius”, – sako psichologė ir psichoterapeutė Katie Gillis. Nesveiko disfunkcijos lygio šeimos nariai (šiuo atveju – tėvai) rizikuoja pakenkti savo vaikams netinkamai su jais elgdamiesi, ignoruodami asmenines ribas ir diegdami kaltės jausmą.

Gyvenimas disfunkcinėje šeimoje beveik neabejotinai paliks pėdsaką suaugusiojo elgesyje ir charakteryje.

Dažniausiai žmonės, užaugę tokioje toksiškoje aplinkoje, pasakoja apie devynias pagrindines taisykles, kurios buvo netiesiogiai taikomos namuose.

9-ios neišsakytos toksiškų tėvų taisyklės

PROBLEMŲ SLĖPIMAS

Kiekvienas žmogus susiduria su sunkumais. Tačiau šeimoje, kurioje viskas yra gerai, noriai aptariami „trūkumai” ir galvojama, kaip viską ištaisyti. Be to, dėl kai kurių dalykų galima net pajuokauti – juk žinome, kad juokas – vienas iš būdų išgyventi problemą, kurios šiuo metu negalite paveikti/pakeisti. Tačiau toksiškoje šeimoje galioja neišsakyta taisyklė: apie disfunkcijas ar trūkumus nekalbame, nes jų nėra.

BENDRAVIMAS PRIEŠIŠKU BŪDU

Bendravimas gali atrodyti toks bauginantis ir painus, kad šeimos nariai (šiuo atveju – vaikai) jaučiasi išsekę ir traumuoti. Jie bando suprasti situaciją, tačiau tai padaryti labai sunku, kai realybė neigiama, o pasyviai agresyvūs ir kiti prievartos veiksmai tampa norma. Taip dažnai nutinka šeimose, kuriose tėvai kenčia nuo narcisizmo ar kitų asmenybės sutrikimų.

KERŠTAS BAUSMĖMIS

Iš tikrųjų bausmė yra normalus atsakas į netinkamą elgesį. Tačiau toksiškose šeimose vaikai dažnai baudžiami ne už tai, ką padarė, o už tai, kad nuliūdino ar supykdė tėvus. Tai yra tam tikra keršto forma. Vaikas gali išsisukti dėl sukčiavimo ar blogo pažymio, bet taip pat gali būti nubaustas, jei ginčijasi su tėvais, turi savo nuomonę ar pažeidžia kokią nors neišsakytą šeimos taisyklę.

PIRMENYBĖ TEIKIAMA SUAUGUSIOJO POREIKIAMS

Kalbama ne apie tai, kad mama vietoj vaikiško animacinio filmuko įjungia filmą arba 20 minučių pasislepia vonios kambaryje, kad galėtų pabūti viena. Situacija tampa toksiška, kai tėvų emociniai poreikiai tampa visuotine pirmenybe prieš visa kita. Tai reiškia, kad jei mama ar tėtis yra blogos nuotaikos, vaikai taip pat yra blogos nuotaikos. Emociniai vaiko poreikiai visada yra antroje vietoje ir nėra savaime suprantama, kad jis turi gauti bent kiek nuoširdaus dėmesio.

ATIMAMA TEISĖ PYKTI

ATIMAMA TEISĖ PYKTI

Kad ir kas nutiktų, tėvai yra „šventa karvė”. Ir net kai jis ar ji klysta, vaikas neturi teisės ant jo ar jos pykti. „Kai kuriose kultūrose besąlygiška pagarba vyresniesiems laikoma norma, tačiau labai žalinga drausti vaikams reikšti savo jausmus ir emocijas”, – sako Katie Gillis. Turėtume juos skatinti reikšti nuoskaudas, bet taip pat mokyti tai daryti švelniai ir saugiai.

PASIKEITIMAS ŠEIMOS VAIDMENIMIS

Labai dažnai emociškai disfunkcinėse šeimose vaikai turi lepinti ir emociškai aptarnauti savo tėvus. Jei kartais jaučiate, kad jūsų vaikas yra vyresnis ir išmintingesnis už jus, pagalvokite, ar nesusikeitėte vaidmenimis.

IŠTRINAMOS RIBOS

Psichiškai sveikose šeimose skatinamos ir gerbiamos ribos – ne tik fizinės, bet ir emocinės. Toksiškose – ne. Tėvai gali skaityti paauglio dienoraštį, o paskui asmeninius dalykus panaudoti prieš jį. Vaikams neleidžiama atsisakyti apkabinimų ar nepageidaujamų pokalbių. Uždarumas draudžiamas, o jei vaikas paprašo, pavyzdžiui, galimybės užsirakinti kambario duris, iš jo gali būti net pasijuokta.

ABEJOJIMAS KITAIS ŽMONĖMIS

Toksiškose šeimose augantiems vaikams sunku sutarti su kitais žmonėmis. Jie prisipažįsta manantys, kad yra „kitokie”, įsitikinę, kad nebus suprasti. Psichologai tai sieja su tuo, kad vaikystėje jie buvo mokomi: niekuo negalima pasitikėti.

NEGATYVUMO SKATINIMAS

Na viskas negali būti gerai ir ramu. Toksiškoje šeimoje visada turi būti kas nors, ant ko galima pykti ar piktintis. Negatyvumas ir stresas maitinasi iš vidaus. Ir žmogus niekada nesupras, ką padarė, nes iš tikrųjų tai nebuvo jo kaltė.

Įvertinkite šį straipsnį:

😡  
😕  
😐  
🙂  
😍  

Kraunami duomenys...

Autorius
Agnė

KAIPKADA.LT portalo santykių ir psichologijos straipsnių autorė, turinti gilias žinias apie žmogaus emocijas, santykių dinamiką ir psichologinius aspektus. Mano tikslas – padėti žmonėms geriau suprasti save ir kitus, suteikti praktinių patarimų, kaip kurti sveikus ir harmoningus santykius, bei išspręsti kasdienius psichologinius iššūkius.

Parašyti komentarą

guest
0 Komentarai(ų)
Naujausi
Seniausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Panašūs straipsniai
Kai santykiai tampa emocinėmis sūpuoklėmis

Kai santykiai tampa emocinėmis sūpuoklėmis: kaip atpažinti neurotišką partnerį?

Ieškoti artimo žmogaus nėra tas pats, kas rinktis buitinę techniką pagal funkcijų...

Asociatyvi nuotr.

Nuo plaukų rovimo iki pjaustymosi aštriais daiktais. Kodėl paaugliai vis dažniau žaloja save?

Mokslininkų teigimu, per 20 metų Lietuvoje savižalos lygis vaikų ir paauglių amžiaus...

Lina Sasnauskienė / Nuotr. Giedrius Matulaitis

Atokvėpis, kurio nėra: kai pagalbos sistema sunkios negalios šeimoms Lietuvoje neveikia

Lietuvoje tėvai, dažniausiai motinos, prižiūrintys vaikus su sunkia negalia, patiria milžinišką kasdienį...

Kodėl tikime prietarais

Kodėl tikime prietarais? Psichologinis žvilgsnis į šiuolaikinę magiją

XXI a. žmogus skaito apie dirbtinį intelektą, skraido į kosmosą ir modeliuoja...