Šiuolaikinis žmogus gyvena vizualiai orientuotoje kultūroje – didžiąją dalį informacijos priimame akimis. Tačiau kartais nepakankamai įvertiname savo žvilgsnio galią.
Akių kontakto galia
Daugybė neverbalinio bendravimo tyrimų įrodo, kad tai itin svarbus bendravimo kanalas, kurio nereikėtų nuvertinti. Kartais jis gali perduoti mums daug vertingesnės informacijos nei veido išraiškos, gestai ir kūno judesiai.
Pateikiame keturis faktus apie žmogaus žvilgsnį, kuriuos turėtumėte įsidėmėti prieš užmegzdami akių kontaktą su kitu žmogumi.
DŽIAUGSMAS
Kai kalbame apie veido išraiškas, iš karto pagalvojame, kaip plačiai žmogus šypsosi, ar pakelia antakius, kaip dažnai raukosi. Tačiau iš tiesų be žvilgsnio mums būtų sunku interpretuoti šypseną – neveikiant regos sistemos raumenims, emocijų išraiška nebūtų tokia tiksli.
Psichologas Paul Ekman, atlikęs tyrimą, padarė išvadą, kad tik akys gali pasakyti, ar esame laimingi, ar apsimetinėjame. Yra vadinamoji „Diušeno šypsena” – kai akys susiaurėja, o išoriniuose kampučiuose atsiranda „žąsies kojelės”. Tai rodo, kad žmogus šypsosi nuoširdžiai.
SUŽADINIMAS
Įdėmus žvilgsnis į kito žmogaus akis gali greitai sukelti susijaudinimą. Žinoma, jei jis mums patinka. Būtent akių kontaktas paprastai būna prieš bučinį.
Net jei jūsų ir kito asmens nesieja artimi santykiai, iš akių galima atpažinti seksualinį susidomėjimą. Jei žmonės žvelgia vienas kitam į akis ilgiau nei įprastai, vyzdžiai išsiplėtę – tai abu „perskaito“ kaip flirtą. Beje, paprastai vyzdžiai išsiplečia, kai sutelkiame dėmesį į mus dominantį objektą ir juo susižavime.
GRASINIMAS
Jei nepažįstamasis į mus įdėmiai žvelgia, tai gali sukelti baimę, susierzinimą ir pyktį. Pagal akių išraišką taip pat greitai suvokiame grėsmę – pavyzdžiui, jei vyksta ginčas, atidžiai įsižiūrėję galime nuspėti, ar asmuo pasirengęs panaudoti fizinę jėgą.
APGAULĖ
Taip, akys yra sielos veidrodis, tačiau žvilgsnį taip pat galima panaudoti siekiant suklaidinti kitą žmogų. Manoma, kad melagiai vengia užmegzti akių kontaktą su asmeniu, kurį nori apgauti – tačiau 1983 m. atliktas tyrimas parodė, kad respondentai, kurių buvo prašoma meluoti, dažniau užmegzdavo akių kontaktą nei tie, kurie sakė tiesą.
Kodėl? Todėl, kad jie tikriausiai buvo girdėję apie apgavikus, nudelbiančius akis ir bandančius apgauti.
Parašyti komentarą