Empatija gali būti labai naudinga, tačiau nuolatinis empatijos rodymas gali sukelti perdegimą, nerimą ir depresijos simptomus. Psichologai šią būseną vadina empatijos (užuojautos) nuovargiu.
Empatijos nuovargis
Empatijos nuovargis – tai fizinio ir emocinio išsekimo būsena kai visiškai atsiduodame rūpinimuisi kitais, kartais pamirštame pasirūpinti savimi ir atlikti savo pareigas.
KAIP PASIREIŠKIA EMPATIJOS NUOVARGIS?
„Emocinis išsekimas dėl nuolatinės empatijos gali sukelti sunkių pasekmių – nerimą, depresiją ir net mintis apie savižudybę. Kartais pacientai pradeda sapnuoti košmarus, susijusius su kito žmogaus trauma. Atrodo, kad kiekvieną dieną kartojasi tas pats, gyvenimas yra tuščias ir beprasmis. Niekas nedžiugina, nėra poilsio ir atsipalaidavimo”, – aiškina psichoterapeutė Stephanie Sarkis.
Tokioje būsenoje padidėja staigių pykčio protrūkių ar isterinių reakcijų rizika, taip pat išsivysto įvairios priklausomybės – pavyzdžiui, alkoholiui, nesveikam maistui ar kt.
„Empatijos nuovargis taip pat gali sutrikdyti mūsų santykius su kitais žmonėmis – dažnai mums patiems to nepastebint. Tarkime, anksčiau manėte, kad dauguma žmonių yra padorūs. Tačiau, pavyzdžiui, padirbėję slaugytoju, pamatote, ką kai kurie iš jų sugeba”, – sako S. Sarkis.
Štai galimi empatijos nuovargio simptomai:
- Bejėgiškumo jausmas ir nesugebėjimas ką nors pakeisti dėl kitų žmonių kančių;
- Nesugebėjimas susidoroti su darbo užduotimis;
- Susvetimėjimo, vidinės tuštumos, emocinio atotrūkio jausmas;
- Prarandamas susidomėjimas veikla, kuri anksčiau teikė džiaugsmą;
- Padidėjęs nerimas, dirglumas, dažni liūdesio ir ilgesio jausmai, staigi nuotaikų kaita;
- Sunkumai susikaupiant, sunkumai priimant sprendimus;
- Miego problemos, košmarai;
- Fiziniai simptomai: galvos skausmas, pykinimas, skrandžio sutrikimai, galvos svaigimas;
- Dažni konfliktai asmeniniuose santykiuose;
- Rūpinimosi savimi stoka;
- Saviizoliacija, uždarumas;
- Piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais.
KĄ DARYTI, JEI JAUČIATE EMPATIJOS NUOVARGĮ?
Nepamirškite pasirūpinti savimi
„Tai geriausia priemonė. Svarbu rūpintis savimi kiekvieną dieną, nepriklausomai nuo dabartinės savijautos. Sunkesniais atvejais taip pat gali padėti psichoterapija”, – aiškina Stephanie Sarkis.
Atminkite, kad visapusiškai rūpintis kitais galime tik tada, kai patys turime pakankamai energijos. Ką reiškia rūpintis savimi? Pirmiausia svarbu užtikrinti savo pagrindinius poreikius: pakankamą miegą, sveiką mitybą, bendravimą su draugais ir šeima, laisvalaikį ir periodines atostogas. Pavyzdžiui, jei jums nuolat trūksta miego, pagalvokite, ką galite padaryti, kad tai pakeistumėte. Pradėkite nuo mažų dalykų, pavyzdžiui, užgesinkite šviesą 15 minučių anksčiau arba eidami miegoti padėkite telefoną į šalį, kad nekiltų pagunda patikrinti naujienas.
Nustatykite ribas
Daugeliui iš mūsų (ypač tiems, kurie yra itin empatiškos asmenybės) labai sunku pasakyti „ne” žmogui, kuriam reikia pagalbos. Tačiau svarbu aiškiai pasakyti, kur baigiasi mūsų atsakomybės ir kontrolės sritis.
Prisiminkite savo ribas ir tai, kad kartais jums svarbiau pailsėti ir atsigauti, o ne stengtis kam nors padėti.
Pasistenkite sumažinti savo streso lygį
Pirmiausia reikia sumažinti tuos streso šaltinius savo gyvenime, kurie sukėlė empatijos nuovargį. Jei įmanoma, gali būti naudinga paatostogauti ar pan. Norėdami bent laikinai sumažinti stresą, galite paprašyti kolegų, draugų ar giminaičių pagalbos.
Praktikuokite dėmesingumą
Sąmoningumas visų pirma yra susijęs su dėmesio nukreipimu į dabartinės akimirkos tikrovę. Sunkiais didelio streso laikotarpiais sutelkite dėmesį į tai, ką jaučiate dabar. Apibūdinkite savo emocijas žodžiais. Taip jau sumažinsite jų intensyvumą. Pavyzdžiui, galite sau pasakyti: „Aš nerimauju, nes nežinau, ką daryti” arba „Man liūdna, nes esu per daug pavargęs, kad palaikyčiau sunkiai besijaučiantį kolegą”. Emocinių išgyvenimų apibūdinimas padeda geriau suprasti ir kontroliuoti savo vidinę būseną.
Parašyti komentarą