Smegenys, kaip ir kompiuteriai, apdoroja informaciją – taip dažnai manome. Tačiau pasaulinio garso psichologas ir autizmo ekspertas dr. Peter Vermeulen (Belgija) teigia, kad mūsų smegenys veikia kitaip. Remdamasis naujausiais neuromokslo atradimais, jis išryškina svarbų skirtumą: smegenys labiau spėja, nei apdoroja informaciją. Įžvalgos, kurios bus pristatytos balandžio 17 – 18 d. jau trečią kartą organizuojamoje Nacionalinėje autizmo konferencijoje, ne tik praplės mūsų supratimą apie smegenų veiklą, bet ir pasiūlys praktinių sprendimų švietimo srityje, padedant geriau suprasti ir priimti autistiškus asmenis.
Iššūkis – nuspėti situaciją
„Šių metų konferencijos pagrindinė tema – autizmas ir gebėjimas prognozuoti. Kalbėsime apie itin svarbų autistiško mąstymo aspektą – kaip autistiški žmonės suvokia, numato ir supranta pokyčius savo aplinkoje. Kasdienybėje mus supa nuolat besikeičianti informacija, spontaniški sprendimai ir neaiškios socialinės situacijos. Daugeliui žmonių tai yra natūrali gyvenimo dalis, tačiau autistiškiems žmonėms nenuspėjamumas gali kelti didžiulę įtampą. Jiems aiškumas ir struktūra yra ne privalumas, o būtinybė, padedanti jaustis saugiai, mokytis ir veikti visuomenėje. Jei aplinka yra chaotiška, taisyklės dviprasmiškos, o situacijos – neprognozuojamos, tai gali tapti ne tik kliūtimi, bet ir sukelti emocinį ar sensorinį perdegimą“, – pristato Kristina Košel-Patil, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė.
Pasak K. Košel-Patil, būtent todėl šiemet konferencijoje svečiuosis dr. P. Vermeulen iš Belgijos – vienas iš tarptautiniu mastu pripažintų autizmo ekspertų, kurio darbai keičia supratimą apie tai, kaip autistiškas protas suvokia pasaulį. Dr. Peter Vermeulen Lietuvos bendruomenei skirs visą dieną ir nagrinės, kaip smegenys prognozuoja ateitį, ir kodėl autistiški žmonės dažnai susiduria su sunkumais šioje srityje. Ekspertas pateiks praktines strategijas, kaip kurti aiškesnę, mažiau netikėtumų turinčią aplinką, kuri gerina savijautą ir padidina sėkmę mokykloje bei gyvenime.
„Šių metų konferencija ypatinga – pirmą kartą ji vyks gyvai. Po kelerių metų virtualių susitikimų, daugelis išreiškė norą susitikti: padiskutuoti, pasidalyti patirtimis, įkvėpti vieni kitus ir tiesiog pabūti bendrystėje. Vertiname, kad į konferenciją atvyks dalyviai iš įvairių Lietuvos vietų – tai aiškiai parodo, jog tema aktuali daugeliui. Suprantame, kad ne visi galės dalyvauti gyvai, todėl pasirūpinome, kad dr. P. Vermeulen pranešimą būtų galima stebėti ir nuotoliu“, – sako K. Košel-Patil.
Mokykla – draugiška visiems
„Lietuvos mokyklose autistiškiems vaikams kyla daugybė iššūkių, susijusių su aplinkos pritaikymu, socialine įtrauktimi ir pedagogų, turinčių pakankamai žinių ir kompetencijų darbui su šiais mokiniais trūkumu. Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduriama: nepritaikytos mokyklos aplinkos, socialinės integracijos sunkumai, bendradarbiavimo tarp tėvų ir mokyklos bendruomenės nebuvimas. Trūksta gilesnio supratimo apie šių vaikų ypatumus ir specializuotų strategijų, kurios užtikrintų jų sėkmingą ugdymą. Be to, pati mokyklos aplinka dažnai būna nepritaikyta jų sensoriniams, emociniams ir socialiniams iššūkiams. Dėl šių veiksnių atsiranda įtampa tarp mokinio, pedagogų, tėvų ir administracijos, o tai dažnai lemia sprendimus keisti ugdymo įstaigą arba grįžti į specialiąją mokyklą“, – komentuoja Raimonda Juknevičienė, Kauno Prano Daunio ugdymo centro vadovė.
Košel-Patil atkreipia dėmesį, kad siekiama sisteminių pokyčių, jog mokyklos būtų draugiškos visiems mokiniams ir gebėtų atliepti skirtingus jų poreikius. Tai nėra tik pavieniai specialūs metodai ar priemonės – tai visos švietimo sistemos požiūrio keitimas, kad ji taptų atvira ir suprantanti kiekvieno mokinio stiprybes bei iššūkius.
„Svarbu ir tai, kad norint tikrosios įtraukties, privalome girdėti ir autistiškus balsus. Šiemet konferencijoje savo įžvalgomis dalinsis Vytautė Marija Petrauskaitė – autistiška specialiosios pedagogikos studentė, kuri pasakos apie tai, kaip mokytojai gali atrasti ryšį su autistišku mokiniu ir kokių pokyčių reikia švietimo sistemoje. Dar viena svarbi tema – dirbtinio intelekto taikymas švietime. Šiuolaikinės technologijos gali padėti greitai ir efektyviai diferencijuoti mokymosi užduotis, pritaikant jas pagal skirtingų mokinių poreikius ir gebėjimus. Taip pat pabrėžiame emocinės gerovės svarbą: būtina plačiau taikyti sensorines pertraukas, kurios padeda vaikams atgauti jėgas ir mokytis be papildomo streso, o pedagogams atrasti būdus, kaip išlaikyti emocinę pusiausvyrą. Galiausiai, suteikdami praktinių žinių ir įrankių, norime padėti mokytojams ir pagalbos specialistams geriau suprasti autistiškus mokinius“, – pristato K. Košel-Patil.
Įtraukios ugdymo aplinkos kūrimas
„Antroji konferencijos diena skirta praktikai – dirbtuvėms, kuriose mokytojai, specialistai ir tėvai įgis konkrečių įrankių, padėsiančių kasdienėje veikloje. Tai ne tik teorinės paskaitos – tai realūs sprendimai, kuriuos bus galima naudoti jau kitą dieną po konferencijos. Viena svarbiausių temų – emocijų reguliavimas. Mokytojams ir specialistams dažnai tenka dirbti sudėtingose situacijose, reikalaujančiose didelio emocinio įsitraukimo. Kaip neperdegti? Kaip išlaikyti vidinę ramybę? Šios dirbtuvės padės atrasti metodus, kurie ne tik palengvina darbą, bet ir pagerina mokytojų emocinę savijautą, nes vaikų gerovė tiesiogiai priklauso nuo suaugusiųjų emocinio stabilumo“, – pasakoja K. Košel-Patil.
Autistiškiems vaikams skaitymas neretai tampa tiek akademiniu, tiek ir emociniu iššūkiu – svarbu iššifruoti žodžius, suprasti teksto prasmę, susieti ją su emociniais bei socialiniais kontekstais. Todėl vienas iš praktinių dirbtuvių akcentų – įvairūs skaitymo įgūdžių ugdymo metodai, padedantys mokiniams skaityti ir jausti ryšį su tekstu. Didelis dėmesys bus skiriamas ir sensorinių pertraukų svarbai – dalyviai sužinos, kaip jas organizuoti taip, kad jos padėtų vaikui nusiraminti, geriau susikaupti, įsisavinti informaciją ir grįžti prie mokymosi pasiruošus. Pasak K. Košel-Patil, konferencijoje nevengiama ir jautrių, tačiau ypač svarbių temų: „Kalbėsime apie autistiškų mokinių lytiškumo ugdymą – kaip šias temas pateikti jautriai, suprantamai ir pagarbiai. Kaip padėti vaikams pažinti savo kūną, suprasti asmenines ribas ir santykių dinamiką. Tai temos, apie kurias dažnai nedrąsu kalbėti, bet jos labai reikalingos – tiek jų tėvams, globėjams ir visiems šalia esantiems suaugusiesiems.“
„Dirbtuvių metu dalyviai įgis praktinių įrankių, padedančių kurti palankesnę mokymosi aplinką kiekvienam vaikui. Autistiškam vaikui draugiška mokykla yra ta, kurioje užtikrinama rami sensorinė aplinka su atskiromis erdvėmis atsipalaidavimui, joje yra ribotas triukšmo lygis, bei pritaikytas apšvietimas, aiškus dienos ritmas su vizualiais tvarkaraščiais ir struktūruotomis veiklomis, individualizuotas ugdymas, atsižvelgiant į sensorinius ir pažintinius poreikius, bei empatiška bendruomenė, kurioje pedagogai ir mokiniai yra šviečiami apie autizmą, o bendraklasiai aktyviai įtraukiami į pagalbos procesą. Viso to galima pasiekti bendromis pastangomis“, – įsitikinusi R. Juknevičienė.
Parašyti komentarą