„Man viskas gerai: turiu namus, darbą, šeimą. Bet kažkodėl jaučiuosi blogai“… Skamba pažįstamai? Atrodo, kad nėra kuo skųstis, bet dėl kažkokių priežasčių jaučiame energijos sumažėjimą, nenorime keltis ryte, pažįstami dalykai nebeteikia malonumo, o susierzinimas tampa nuolatiniu mūsų palydovu. Kas nutiko?
Kas lemia blogą emocinę būseną?
Savikritika
Kiekvienam žmogui būdinga save kritikuoti. Paprastai tai padeda mums augti: pastebime klaidas, analizuojame jas ir stengiamės ištaisyti.
Tačiau kartais šis procesas tampa perteklinis ir tada mūsų „vidiniai kritikai“:
- verčia mus siekti tobulumo ir atkreipia dėmesį į visus trūkumus.
- Neįvertina mūsų pasiekimų, nurodydami, ką būtų galima padaryti geriau.
- Smerkia mus už tai, kokie esame ir kaip atrodome.
- Reikalauja, kad būtume nepastebimi ir patogūs kitiems.
Mes taip priprantame prie tokio požiūrio, kad nustojame tai vertinti kaip kažką blogo.
Tačiau tokia savikritika gali labai paveikti mūsų emocinę būseną. Įsivaizduokite, kiek jėgų ir energijos reikia žmogui, kai jį nuolat bara ir kritikuoja!
Vienatvė
Žmonės yra socialios būtybės, mums fiziškai ir emociškai reikia bendrauti su kitais. Mums reikia būti matomiems, reikia prisilietimo.
Kaip dažnai bendraujate iš tikrųjų? Ne formaliai, bet apie save: apie tai, kas jums rūpi ir dėl ko nerimaujate, apie savo jausmus ir išgyvenimus? Visi kartais norime jausti palaikymą. Ar turite žmogų, su kuriuo galėtumėte pasidalyti savo sunkumais ir sulaukti paguodos?
Daugeliui viena iš vietų, kur gali būti patenkinamas kokybiškų santykių poreikis, yra psichologo / psichoterapeuto kabinetas. Ten galima aptarti dalykus, apie kuriuos sunku ir nepatogu kalbėti su kitais. Ši patirtis padeda geriau suprasti save ir savo emocijas, todėl tampa lengviau užmegzti gerus santykius realiame gyvenime.
Nervų sistemos perkrovimas
Patekti į lėtinio streso būseną dabar lengviau nei bet kada anksčiau. Darbiniai reikalavimai, santykių sunkumai, nerimas dėl ateities, iškreiptas socialinės žiniasklaidos pasaulis ir technologijų kova dėl mūsų dėmesio labai apkrauna nervų sistemą. Kokybiško miego trūkumas uždaro užburtą ratą. Negalime tinkamai pailsėti ir tai dar labiau pablogina mūsų būklę.
Turime išmokti tvarkytis su gaunama informacija, socialine žiniasklaida ir technologijų „dopamino spąstais“, nes jei leisime jiems veikti, galime lengvai prarasti savo gyvenimo kontrolę.
Nusivylimas gyvenimu
Pirmiausia mūsų tėvai mums nustato lūkesčius, o paskui visuomenė suformuoja vaizdą, ką reiškia būti sėkmingam šiuolaikiniame pasaulyje.
Tačiau realybė dažnai būna sudėtingesnė: aplinkybės ne visada susiklosto mūsų naudai, trokštami dalykai neateina savaime, o vidiniai suvaržymai neleidžia mums judėti į priekį.
Ar jūsų gyvenimas iš tiesų yra toks, kokio norėtumėte? Ar tikite, kad viskas dar įmanoma? Daugeliui žmonių neišsipildę lūkesčiai ir nusivylimas savimi tampa nuolatinio streso ir nepasitenkinimo šaltiniu.
Senos psichologinės traumos
Gyvenime sukaupiame įvairių psichologinių traumų bagažą. Tai – netektys ir išsiskyrimai, karjeros nesėkmės ar staigūs gyvenimo pokyčiai.
Emocijos, kurių neišgyvenome, gali „užsidaryti“ mūsų psichikoje. Tai tarsi atidaryti, bet pamiršti naršyklės skirtukai, kai kompiuteris ima eikvoti per daug energijos ir jam pritrūksta išteklių pagrindinėms užduotims atlikti.
Visa tai gali lemti asmenybės sutrikimus, kurie trukdo gyventi visavertį gyvenimą. Kartais su tokiais išgyvenimais sunku susidoroti savarankiškai, todėl jei norite jaustis geriau, verta kreiptis į specialistą.
Naujų patirčių trūkumas
Žmogui reikia ne tik kitų žmonių, bet ir naujų patirčių. Paprastai laikui bėgant mūsų gyvenimas tampa rutiniškesnis, diena iš dienos vyksta tie patys dalykai.
Tačiau mums reikia naujų teigiamų patirčių, kurios atnaujina suvokimą ir praskaidrina gyvenimą. Dopaminas yra neuromediatorius, atsakingas už malonumo jausmą ir motyvaciją. Jis verčia mus žiūrėti serialą po serialo, žaisti vaizdo žaidimus, ragauti naują maistą. Tačiau jo funkcijos yra daug platesnės. Dopaminas padeda mums jaustis gyviems, kupiniems energijos ir įkvėpimo.
Kiek jūsų gyvenime vyksta kažko naujo? Galbūt jums reikia išeiti iš savo „komforto zonos“?
Išvada
Deja, bet mokyklose nemoko, kaip rūpintis savo psichikos sveikata.
Šiais laikais yra galimybė kreiptis į kvalifikuotus specialistus, pasirengusius suteikti psichologinę pagalbą. Kaip ir su fiziniais simptomais: kuo anksčiau kreipsitės pagalbos, tuo lengviau bus ištaisyti padėtį.
Rūpinkitės savimi ir atkreipkite dėmesį į savo vidinę būseną. Kiekvienas iš mūsų yra unikalus ir svarbus!
Parašyti komentarą