Pradžia Psichologija ir santykiai Ką daryti, jei jūs – smurtautojas?
Psichologija ir santykiai

Ką daryti, jei jūs – smurtautojas?

Ką daryti, jei manote, kad esate smurtautojas
Dalintis

Šis straipsnis padės suprasti, ar galite save laikyti smurtautoju (psichologine ar fizine prasme), ar ne, ir ką daryti, jei jūsų elgesys daro blogą įtaką aplinkiniams.

 

SMURTAUTOJAS: KAS JIS?

Kontrolė ir dominavimas

Smurtautojas siekia kontroliuoti visus aukos gyvenimo aspektus, priima sprendimus už auką ir nustato elgesio taisykles.

Tokius veiksmus gali lemti sustiprėjęs pavydo jausmas, prisirišimas prie partnerio ir baimė jį ar ją prarasti. Smurtautojas mano, kad jei jis visiškai kontroliuos auką, galės išlaikyti ją prie savęs, prijaukinti kaip gyvūną.

 

Emocinė arba fizinė prievarta

Jis gali smurtauti prieš auką psichologiškai arba fiziškai. Psichologinė prievarta – tai žeminimas, įžeidinėjimai, kaltės jausmo perkėlimas. Fizinis smurtas – tai noras ar bandymai padaryti aukai kūno sužalojimų, išspręsti konfliktą jėga.

 

Izoliacija

Smurtautojas siekia izoliuoti auką nuo draugų, šeimos ir socialinio tinklo, kad galėtų kontroliuoti aukos elgesį ir mintis. Jis sukuria sąlygas, kuriose auka jaučiasi izoliuota ir bejėgė, negalinti kreiptis pagalbos.

Tai būtina siekiant užtikrinti, kad niekas netrukdytų kontroliuoti partnerio: aplinka gali įskiepyti neteisingą, smurtautojo nuomone, požiūrį, „pastatyti ant neteisingo kelio“ ir sugadinti manipuliatoriaus žaidimą. Štai kodėl dažniausiai smurtautojo rankose atsidūręs asmuo neturi draugų, o santykiai su šeima smarkiai pablogėja.

 

Žeminimas ir įžeidinėjimai

Smurtautojas taip pat gali sistemingai žeminti, įžeidinėti ir menkinti auką, kad pakirstų jos pasitikėjimą savimi. Jis siekia sumažinti aukos savivertę, pavyzdžiui, vertindamas aukos išvaizdą arba nepaisydamas asmens interesų ir pomėgių. Bet koks partnerio veiksmas, net ir pats nekalčiausias, sulaukia vertinimo ir kritikos. Tai daroma tam, kad auka patikėtų, jog yra bevertė, – taip formuojasi prisirišimas ir priklausomybė.

 

Grasinimai ir šantažas

Jei dėl kokių nors priežasčių neįmanoma visiškai kontroliuoti asmens, smurtautojas gali pasitelkti grasinimus, šantažą ir gąsdinimą, kad įtikintų auką paklusti jo reikalavimams. Pavyzdžiui, jis gali atimti transporto priemonės raktelius ir atiduoti juos tik už „paklusnų elgesį“. Santuokoje sutuoktinis gali šantažuoti partnerį, turintį vaikų: gąsdinti, kad atims juos arba apribos bendravimą.

 

Finansinė prievarta

Smurtautojas siekia reguliuoti visus piniginius reikalus ir savarankiškai tvarkyti finansus. Manipuliatorius verčia partnerį manyti, kad tik jis žino, kaip tinkamai tvarkyti šeimos biudžetą, ir draudžia aukai ką nors nusipirkti sau, net jei tai būtina, pavyzdžiui, vaistų.

 

Lyginimas su kitais

Smurtautojas dažnai kritikuoja auką ir pateikia neigiamus vertinimus, pateikdamas kitų žmonių pavyzdžius: „Tu tik sėdi namie su vaikais ir visai netobulėji, pažiūrėk į mano kolegę – ji ir vaikus augina, ir dirba tuo pat metu“ arba „pažiūrėk, kaip tavo sesuo gražiai rengiasi, o tu turi baisų skonį“. Visa tai reikalinga savigarbai mažinti.

 

Nesugebėjimas pripažinti savo klaidų ir elgesio

Smurtautojas dažnai nepripažįsta savo klaidų ir elgesio, dėl to kaltę verčia aukai. Mėgstamiausios jo frazės: „Aš tik stengiuosi tau padėti“, „Aš rūpinuosi tavimi, o tu to nevertini“, „Tau taip sunku pripažinti, kad aš teisus“, „Tavo akyse aš visada kaltas“.

Nesugebėjimas pripažinti savo klaidų ir elgesio

Ką daryti, jei manote, kad esate smurtautojas?

Kreipkitės profesionalios pagalbos

Specialistai gali padėti jums suprasti savo emocijas ir elgesį bei rasti būdų, kaip kontroliuoti savo veiksmus – rasti problemos šaknį ir pagerinti savo santykius su partneriu ar kitais žmonėmis.

Be konsultacijų su psichoterapeutu, taip pat galite pasidomėti įvairiomis atsipalaidavimo ir streso valdymo technikomis. Tokie metodai kaip joga, meditacija ir kvėpavimo praktika gali padėti jums rasti pusiausvyrą ir ramybę savo gyvenime.

 

Priimkite atsakomybę už savo veiksmus

Pripažinkite, kad įžeidžiantis elgesys yra nepriimtinas. Taip pat svarbu atpažinti ir pripažinti savo toksiškus įsitikinimus ir pasaulėžiūrą, kurie gali būti jūsų smurtinio elgesio šaltinis. Tik atminkite, kad charakterio trūkumų turėjimas nėra pasaulio pabaiga ar nevilties priežastis. Esate pajėgus keisti savo elgesį ir dirbti su juo. Viskas, ko jums reikia, yra jūsų noras ir siekis pasikeisti ir tapti geresniam.

 

Venkite situacijų, kurios gali jus išprovokuoti

Gali būti, kad jūsų santykiai su partneriu ar kitais žmonėmis jūsų netenkina, bet tam, kad juos pataisytumėte, neprivalote manipuliuoti. Pagalvokite, ar verta tęsti santykius, ar geriau juos nutraukti. Aptarkite tai su artimais žmonėmis: nuoširdžiai pasidalykite su jais savo jausmais, kad jie padėtų jums suvaldyti konfliktines situacijas.

 

Nedvejodami prašykite artimųjų paramos

Vėlgi pasidalykite savo problemomis ir paprašykite artimųjų pagalbos. Nebijokite vertinimo: bus kritikos, tačiau ji pagrįsta ir turėtumėte ją suprasti. Svarbiausia, kad esate pasirengęs dirbti su savimi ir keistis į gerąją pusę. Ir nepamirškite, kad šiems pokyčiams reikia laiko ir pastangų. Būkite kantrūs su savimi ir nenusiminkite, jei ne viskas pavyks iš karto.

 

Įvertinkite šį straipsnį:

😡  
😕  
😐  
🙂  
😍  

Kraunami duomenys...

Autorius
Agnė

KAIPKADA.LT portalo santykių ir psichologijos straipsnių autorė, turinti gilias žinias apie žmogaus emocijas, santykių dinamiką ir psichologinius aspektus. Mano tikslas – padėti žmonėms geriau suprasti save ir kitus, suteikti praktinių patarimų, kaip kurti sveikus ir harmoningus santykius, bei išspręsti kasdienius psichologinius iššūkius.

Parašyti komentarą

guest
0 Komentarai(ų)
Naujausi
Seniausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Panašūs straipsniai
Būti suaugusiu žmogumi

Būti suaugusiu žmogumi: vidinės brandos menas

Tikrasis suaugusiojo gyvenimas prasideda ne tada, kai įgyjame pilnametystę, o tada, kai...

Kai santykiai tampa emocinėmis sūpuoklėmis

Kai santykiai tampa emocinėmis sūpuoklėmis: kaip atpažinti neurotišką partnerį?

Ieškoti artimo žmogaus nėra tas pats, kas rinktis buitinę techniką pagal funkcijų...

Asociatyvi nuotr.

Nuo plaukų rovimo iki pjaustymosi aštriais daiktais. Kodėl paaugliai vis dažniau žaloja save?

Mokslininkų teigimu, per 20 metų Lietuvoje savižalos lygis vaikų ir paauglių amžiaus...

Lina Sasnauskienė / Nuotr. Giedrius Matulaitis

Atokvėpis, kurio nėra: kai pagalbos sistema sunkios negalios šeimoms Lietuvoje neveikia

Lietuvoje tėvai, dažniausiai motinos, prižiūrintys vaikus su sunkia negalia, patiria milžinišką kasdienį...