Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Pradžia Psichologija ir santykiai Ką pasakome apie save, kai kalbame apie kitus?
Psichologija ir santykiai

Ką pasakome apie save, kai kalbame apie kitus?

Ką pasakome apie save
Dalintis

Kai kritikuojame arba pritariame kito žmogaus veiksmams ar jo charakterio savybėms, daugiau atskleidžiame apie save nei apie aptariamą asmenį.

 

Kalbu apie kitus, bet pasakoju apie save

Psichologinių tyrimų rezultatai patvirtina šią mintį, ypač kai kalbama apie socialinį vertinimą. Mūsų vertinime apie kitą žmogų yra ne tik objektyvi jo charakteristika, bet ir mūsų požiūris, kuriam savo ruožtu įtakos turi gyvenimo patirtis, tikslai ir vertybės, slapti troškimai ir baimės.

Tai, ką labiausiai kritikuojame ir giriame kituose žmonėse, pasako ne tiek apie juos, kiek apie mus pačius.

 

JEI ESATE LINKĘS Į ŽMONES ŽIŪRĖTI PRO ROŽINIUS AKINIUS…

…tikėtina, kad esate labai draugiškas ir lengvai bendraujantis žmogus, kupinas empatijos kitiems. Nenuostabu, kad tokie žmonės linkę į pasaulį žvelgti pozityviai, visų pirma įžvelgti kituose gėrį ir abejoti blogai pasielgusio žmogaus kalte.

Be to, mokslininkai neseniai paneigė mintį, kad geranoriški žmonės yra apakinti savo pozityvaus požiūrio. Iš tikrųjų jiems nesunku atpažinti ir pasmerkti žalingą elgesį, pavyzdžiui, savanaudiškumą ar abejingumą. Tiesiog mažai tikėtina, kad jie tai demonstruos. Žmonės, kurie linkę žmonėse įžvelgti tai, kas geriausia, turi daug privalumų. Jie paprastai būna laimingesni santykiuose, dažniau yra patenkinti gyvenimu.

Tačiau pozityvus požiūris turi ir trūkumų, pavyzdžiui, nenorą aptarti problemas, bijant ką nors įskaudinti ar sukelti diskomfortą. Verta nepamiršti, kad tikrasis gerumas kartais žengia koja kojon su griežtumu bei sąžiningumu ir iš pirmo žvilgsnio neatrodo malonus, bet galiausiai pasirodo esąs naudingas kitiems ir jums.

 

JEI NEGALITE PAKĘSTI NARCIZŲ…

…tikriausiai pats nesate linkęs į narcisizmą.  Jei narcizai jūsų neerzina, gali būti, kad turite tam tikrų narciziškų bruožų.

Vieno tyrimo metu dalyviai, kurių narciziškos asmenybės klausimyno rezultatai buvo aukštesni, mažiau kritiškai vertino socialiniuose tinkluose skelbiamus statusus, atspindinčius narciziškas tendencijas, pavyzdžiui, dažnus būsenos atnaujinimus ir žinutes „jei aš čia vadovaučiau, viskas būtų daug geriau“. Tie patys narciziškai nusiteikę dalyviai daug kritiškiau vertino profilius, kuriuose atsispindėjo jų kūrėjų kuklumas ir nuolankumas.

Galbūt esmė ta, kad esame linkę simpatizuoti žmonėms, kurie yra panašūs į mus. Narcizai kitus narcizus gali laikyti „sielos draugais“ arba gerbti jų tariamą pranašumą.

 

JEI ŽMOGŲ VERTINATE TIK PAGAL JO VEIKSMUS IR ELGESĮ…

…labiau tikėtina, kad vertinsite nepriklausomybę, pasikliaudami vidine motyvacija. Tie, kurie nesieja elgesio ir asmenybės, dažniau orientuojasi į savęs modelį, kurį apibrėžia socialiniai vaidmenys ir kontekstas.

Pavyzdžiui, stebėdami žmogų, kuris kiekvieną vakarą tikrina priešgaisrinę signalizaciją, pirmieji labiau linkę tokį elgesį priskirti asmenybės bruožams (pvz., „atsargus“ arba „neurotiškas“), o antrieji labiau linkę atsižvelgti į situaciją ir teigti, kad šis žmogus tikrina signalizaciją dėl padidėjusios gaisrų rizikos, o ne dėl asmenybės bruožų.

Tyrėjai nustatė, kad nepriklausomo „aš“ modeliai labiau paplitę Vakarų kultūrose, o tarpusavio priklausomumo „aš“ modeliai – Rytų kultūrose. Tačiau skirtumų yra ir kultūrų viduje, ir jie susiję su tokiais veiksniais kaip socialinė klasė, geografinis regionas ir religija, jau nekalbant apie individualius skirtumus.

Daugelis iš mūsų yra kažkur per vidurį ir žmogaus elgesį vertina kaip asmenybės bruožų ir situacijų įtakos rezultatą. Negalime teigti, kad vienas požiūris yra teisingas, o kitas klaidingas – geriausia rasti pusiausvyrą tarp pirmojo ir antrojo.

Kalbu apie kitus, bet pasakoju apie save

JEI JUMS KAS NORS IRACIONALIAI NEPATINKA…

…gali būti, kad esate pavydus. Kitų žmonių nemėgstame dėl įvairių priežasčių, tačiau kai antipatija tampa pernelyg stipri ir net išsilieja į įžeidinėjimus ir smurtą, verta pagalvoti, ar už jūsų nemeilės neslypi kažkas giliai asmeniško.

Sunku tai pripažinti net sau, tačiau nepamatuotą neapykantą gali sukelti kito žmogaus sėkmė. Pavyzdžiui, jei jūsų kolega gavo apdovanojimą, kurio tikėjotės jūs, jis iš karto pradeda atrodyti nesąžiningas.

Dažnai kito žmogaus pasiekimus suvokiame kaip grėsmę, siekiame juos nuvertinti, pažeminti sėkmingesnį asmenį. Jei ne žodžiais, tai bent mintimis. Tyrimai rodo, kad neigiamiau vertiname žmogaus, kuris su mumis konkuruoja toje pačioje srityje, sėkmę ir taip stengiamės palaikyti savo savigarbą.

 

JEI KRITIKUOJATE ŽMOGŲ, KURIO GYVENIMO BŪDAS SKIRIASI NUO JŪSŲ…

…tai gali reikšti, kad giliai viduje abejojate, ar pats teisingai gyvenate.

Mes norime gerai jaustis pasaulyje, kurį patys susikūrėme. Ir kai matome, kad kažkas gyvena kitaip nei mes, gyvena kitokioje santvarkoje ir vis tiek yra laimingas, pradedame jaustis nemaloniai pasimetę: kaipgi taip! Juk mūsų gyvenimo būdas yra vienintelis teisingas!

Idealizuojame „savąjį“, o tuos, kurie neatitinka susikurto  idealo, vertiname kaip pavojingus. Pavyzdžiui, susituokę žmonės dažniau balsuoja už vedusį kandidatą į merus. Juk jis yra „normalesnis“, visavertis pilietis. Tas pats pasakytina ir apie požiūrį į tėvystę, dietas, tikėjimą ir kt. Toks smerkimas visai nesusijęs su objektyviu požiūriu į dalykus, o tik su asmeninėmis nepatenkinto žmogaus savybėmis.

Įvertinkite šį straipsnį:

😡  
😕  
😐  
🙂  
😍  

Kraunami duomenys...

Autorius
Agnė

KAIPKADA.LT portalo santykių ir psichologijos straipsnių autorė, turinti gilias žinias apie žmogaus emocijas, santykių dinamiką ir psichologinius aspektus. Mano tikslas – padėti žmonėms geriau suprasti save ir kitus, suteikti praktinių patarimų, kaip kurti sveikus ir harmoningus santykius, bei išspręsti kasdienius psichologinius iššūkius.

Parašyti komentarą

guest
0 Komentarai(ų)
Naujausi
Seniausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Panašūs straipsniai
Kai santykiai tampa emocinėmis sūpuoklėmis

Kai santykiai tampa emocinėmis sūpuoklėmis: kaip atpažinti neurotišką partnerį?

Ieškoti artimo žmogaus nėra tas pats, kas rinktis buitinę techniką pagal funkcijų...

Asociatyvi nuotr.

Nuo plaukų rovimo iki pjaustymosi aštriais daiktais. Kodėl paaugliai vis dažniau žaloja save?

Mokslininkų teigimu, per 20 metų Lietuvoje savižalos lygis vaikų ir paauglių amžiaus...

Lina Sasnauskienė / Nuotr. Giedrius Matulaitis

Atokvėpis, kurio nėra: kai pagalbos sistema sunkios negalios šeimoms Lietuvoje neveikia

Lietuvoje tėvai, dažniausiai motinos, prižiūrintys vaikus su sunkia negalia, patiria milžinišką kasdienį...

Kodėl tikime prietarais

Kodėl tikime prietarais? Psichologinis žvilgsnis į šiuolaikinę magiją

XXI a. žmogus skaito apie dirbtinį intelektą, skraido į kosmosą ir modeliuoja...