Neurologas Howard Tucker yra vyriausias pasaulyje praktikuojantis gydytojas. Paklaustas apie išėjimą į pensiją, jis atsako: „Po velnių, ne!” Bendraudamas su pacientais vyras išlaiko aštrų protą, nes turi receptą, kaip išlikti geros formos.
101-erių metų gydytojo taisyklės, padedančios išlaikyti aštrų protą
KARJERA
Daugelis žmonių gyvenimo prasmę randa dirbdami, todėl išėjimas į pensiją gali kelti grėsmę jų gerovei. Išėjimas į pensiją daugeliui žmonių iš tiesų yra svarbus etapas, nes darbas apibrėžia gyvenimo tikslą, o išėjus į pensiją jis tiesiog išnyksta.
Klivlende, Ohajo valstijoje, gimęs gydytojas vis dar tęsia profesinę karjerą. Howard Tucker darbas susijęs su sudėtingų sprendimų, susijusių su pacientų priežiūra, priėmimu. 101 metų amžiaus neurologas priima pacientus kasdien nuo 9.00 iki 18.00 val.
Jis net įrašytas į Gineso rekordų knygą kaip vyriausias dirbantis gydytojas.
„Mano darbas reikalauja studijuoti daugybę medicinos temų ir galvoti apie problemas. Nuolatos seku naujausius neurologijos pasiekimus”, – sako Howard Tucker.
Net ir tada, kai pasaulį užklupo kovido pandemija, jis nesiilsėjo, nors priklausė didelės rizikos grupei: „Man patinka tai, ką darau, todėl eiti į ligoninę buvo lengva. Kaip gydytojas, turiu pareigą rūpintis pacientais. Ėmiausi būtinų atsargumo priemonių, kad apsisaugočiau, ir ėjau į darbą kaip bet kurią kitą dieną.”
Dr. Tucker artimiausiu metu neplanuoja išeiti į pensiją. Pernai paklaustas apie savo profesinius planus, gydytojas tvirtai atsakė: „Ne, po velnių! Manau, kad išėjimas į pensiją yra ilgaamžiškumo priešas. Net jaunystėje nė karto apie tai nesvajojau”.
SOCIALINIS GYVENIMAS
Ilgą gydytojo gyvenimą iš dalies lėmė laimėjimas genetinėje loterijoje, bet taip pat ir tai, kad jis laikosi tinkamo gyvenimo būdo, kuris, pasak ilgaamžiškumo ekspertų, yra labai svarbus. Žmonės, turintys stiprius socialinius ryšius, paprastai gyvena ilgiau ir sveikiau. Jie turi 50 proc. didesnę tikimybę ilgiau išgyventi nei silpnesnius socialinius ryšius turintys žmonės.
„Deja, mano amžiuje daugelis mano artimiausių draugų, šeimos narių ir kolegų mirė. Tačiau man pasisekė, kad darbas leido užmegzti ryšius su jaunesniais kolegomis”, – sako Howard Tucker.
Jis ir jo žmona Sarah, 89 metų praktikuojanti psichiatrė, dažnai eina pietauti su kaimynais ir draugais: „Du kartus per savaitę su žmona lankome mūsų vaikus ir jų šeimas. Taip pat mėgstame lankytis naujuose restoranuose su draugais ir kolegomis”, – aiškina vyriausias neurologas.
Socialinio gyvenimo palaikymo nauda kyla iš to, kad žmonės iš prigimties yra priklausomi nuo santykių su kitais žmonėmis. Bendruomeniškumo jausmas, ypač vyresniame amžiuje, yra labai svarbus.
SAVIUGDA
Būdamas 60-ies metų, Howard Tucker įstojo į teisės mokyklą. Neurologas yra ir aktyvus skaitytojas, kuris neapsiriboja vien akademiniais straipsniais ir klinikiniais tyrimais, reklamuojančiais naujausius neurologijos pasiekimus. Jis taip pat skaito detektyvinius romanus ir biografijas.
„Pasineriant į gerą knygą, grožinę ar mokslo populiarinimo, smegenys turi apdoroti daug naujos informacijos. Manau, kad tai yra raktas į aštrų protą”, – sakė jis.
Parašyti komentarą