Išlaikyti aistringus jausmus ir abipusius interesus po penkerių, dešimties, penkiolikos santuokos/santykių metų – ar tai įmanoma? O gal turėtume susitaikyti su tuo, kad meilė neišvengiamai virsta įpročiu? Bet juk jei romantika palieka santykius, santuokoje lieka tik įsipareigojimas. O tokios sąjungos anksčiau ar vėliau „pergyvena“ pačios save. Ar įmanoma išvengti meilės virtimo rutina, o aistros – abejingumu?
Kaip išsaugoti romantiką santykiuose?
Pasirodo, paslaptis paprasta – reikia rasti pusiausvyrą tarp mūsų laisvės ir saviraiškos poreikio, iš vienos pusės, ir intymumo bei vienybės su partneriu troškimo – iš kitos. Štai kelios paslaptys tų, kuriems tai pavyko.
JIE PALAIKO „MEILĖS AKLUMO” BŪSENĄ
Kai ką nors įsimylime, atrodo, kad mūsų išrinktasis yra tobulas. Jis mūsų akyse atrodo patraukliausias, protingiausias, linksmiausias. Ir tada, jei jausmai abipusiai, santykiai vystosi pakiliai: siekiame susilieti į vieną, pamiršdami ribas ir nekreipdami dėmesio į nesuderinamumo taškus.
Tačiau laikas bėga, ir dėmesys pasikeičia: skonių ir pažiūrų skirtumai tampa vis labiau pastebimi, o tai, kas atrodė maloni keistenybė, ima erzinti. Ir štai čia daugelis daro klaidą – partnerio išskirtinumą priima kaip jo „svetimumo” požymį ir su atodūsiu eina ieškoti tinkamesnio varianto. Tačiau tas pats nutinka ir su kitu partneriu.
Psichologas Marcell Zentner ir jo kolegos iš Ženevos universiteto padarė apie 500 porų suderinamumo tyrimų ir nenustatė jokio konkretaus asmenybės bruožų derinio, lemiančio sąjungos ilgaamžiškumą – išskyrus vieną išimtį: gebėjimą išlaikyti „pozityvias iliuzijas”.
Vyrai ir moterys, kurie net ir po pirmųjų kelerių bendravimo metų toliau tikėjo, kad jų partneris jiems tinka beveik visais atžvilgiais, ne tik išliko kartu iki gilios senatvės, bet ir buvo labiau patenkinti vienas kitu.
Žinoma, tai nereiškia, kad turėtume užmerkti akis prieš netinkamą sutuoktinio elgesį. Tačiau perdėtas kritiškumas (prisidengiant objektyvumu, tiesmukumu ar net rūpesčiu dėl kito) ilgainiui gresia virsti vienatve ir nusivylimu.
JIE VISADA IEŠKO KO NORS NAUJO
Nuobodulys gali būti rimta romantiškų santykių problema. Monotoniški susitikimai per vakarienę, pareiginga gėlių puokštė kovo 8-ąją, savaitgaliai, praleisti varginančiose kelionėse po parduotuves – visa tai sukuria rutinos, susvetimėjimo jausmą ir kursto abipusį nepasitenkinimą.
Norint į santykius įnešti gaivaus oro gurkšnį, nebūtina leistis į nuotykių kupinas keliones, kartu kopti į kalnus ar šokinėti su parašiutu. Galite pradėti nuo mažų nuotykių: sutuoktinio gimtadienį paverskite mįslių įminimo žaidimu, kartu užsirašykite į šokių studiją, nustebinkite netikėta dovana.
Nepamirškite intymių santykių: čia taip pat yra vietos eksperimentams.
JIE VERTINA VIENAS KITO LAISVĘ
Šeimoje ieškome paramos ir rūpesčio. Tačiau mintis, kad partneriui esame reikalingi ir jis net negali be mūsų gyventi, neleidžia mums jo suvokti kaip mylimojo. Romantika santuokoje nuslopsta. Tai, kas sužadina mūsų tėviškus jausmus, kartu sumažina intymų impulsą, teigia psichoterapeutė Estera Perel.
„Ugniai reikia oro. Troškimui reikia erdvės. Jei norite, kad aistra išliktų gyva, gerbkite partnerio laisvę”.
Pirmiausia atidžiau pažvelkite į savo partnerį. Kas jį domina? Kas jį žavi, kas jam yra aistros šaltinis? „Kai matome mylimą žmogų jo stichijoje, jis pasikeičia ir tampa gražus, – sako Estera Perel. – Palaikykite jo pomėgius. Parodykite jam, kad žavitės jo sėkme. Atminkite: mūsų aistra gyvenimui yra ne tik tai, kas mus maitina ir suteikia energijos. Jei patys jaučiamės laisvi, energingi ir kūrybingi, tampame patrauklesni savo partneriui.”
JIE NĖRA PERNELYG RIMTI
Poros, kurios vertina galimybę gerai pasijuokti, turi daugiau šansų išsaugoti šiltus santykius. Daugeliui humoro jausmas yra puikus būdas ne tik pralinksminti save ir partnerį, bet ir sumažinti įtampą ar išvengti konflikto.
Žinoma, čia reikia atsižvelgti į jūsų suderinamumą: vienos poros mėgsta kvailioti, kitos renkasi intelektualų humorą ir virtuoziškai veda žodinius mūšius, trečios negaili vienas kitam juokingų pokštų.
„Juokas yra žaismingosios santykių pusės išraiška, – aiškina Pietų Karolinos universiteto socialinė psichologė Laura Kurtz, – tai ir yra raktas į jo terapinį poveikį: juokas suteikia erdvės mūsų vidiniam vaikui, pašalina psichologines apsaugas ir leidžia mums būti savimi.“
Kokį vaidmenį juokas atlieka jūsų santykiuose? Pabandykite paeksperimentuoti: sugalvokite vienas kitam juokingų pravardžių, sekmadienio vakarą pažiūrėkite gerą komediją. O jei jūsų partneris pasakys ką nors, kas jus erzina, užuot gynęsi, pabandykite atsakyti juoku.
Parašyti komentarą