Žmonių, norinčių apsunkinti mūsų gyvenimą, visada pakanka. Tačiau ką daryti, jei norime jį palengvinti? Pateikiame keletą patarimų, kurie padės atsikratyti emocinių šiukšlių ir susitvarkyti savo erdvę bei mintis.
Lengvesnis gyvenimas
Santykiai su brangiu žmogumi atsidūrė ant kritinės ribos, daiktai krenta iš perpildytos spintos, į jūsų „draugus” socialiniuose tinkluose beldžiasi tuzinas nepažįstamų žmonių, ant lapo su darbų sąrašu nebelieka vietos… Kai esate prislėgti gausybės užduočių, o nerimas ir stresas vis labiau užvaldo konkuruodami su informacijos srautu, metas į savo gyvenimą įnešti paprastumo ir aiškumo, atlikti „auditą“ ir atsikratyti visko, kas nereikalinga.
Padaryti savo gyvenimą šiek tiek lengvesnį nereiškia viską paleisti ar būti nerūpestingam. Tai reiškia atlaisvinti savo asmeninę erdvę, išorinę ir vidinę, kad pagaliau ją užpildytumėte tuo, kas jums iš tikrųjų rūpi, kad susitelktumėte į savo poreikius, tikslus ir vertybes. Toks „susitvarkymas“ leidžia jums išeiti iš pasyvios būsenos ir perimti atsakomybę už savo gyvenimą.
Keletas patarimų, padėsiančių įgyti galią daiktams, jausmams ir santykiams
NAUDOKITĖS „AUTOPILOTU”
Atrodytų, kad kuo daugiau sąmoningų veiksmų atliekame, tuo geriau. Tačiau taip nėra. Būtinybė sąmoningai valdyti kiekvieną žingsnį sukelia sprendimų nuovargį. Jei energijos, kurią skiriame veiksmams planuoti, ima stigti, smegenys visais įmanomais būdais stengiasi išvengti naujų sprendimų priėmimo. Dėl to vengiama priimti sprendimus, pervargstama ir susergama.
Išeitis – daugumą kasdienių veiksmų paversti rutina. Viską, kas mums įprasta, darome neįtraukdami emocijų ir su minimaliomis eikvojamomis pastangomis. Nespręskite, ar jums reikia mankštintis iš pat ryto, ar šeštadienį apsipirkti – tiesiog darykite tai.
Kuo daugiau kasdienių įpročių įgysite, tuo daugiau nuveiksite ir mažiau stresuosite. O kad užduotis taptų rutina, turite ją atlikti reguliariai, maždaug tuo pačiu metu. Po dvidešimties dienų ji pereis į „autopiloto režimą“, atlaisvindama energiją kūrybai, bendravimui, meilei.
MESKITE IŠŠŪKĮ NERACIONALIEMS ĮSITIKINIMAMS
Gyventi mums dažnai trukdo nesveikos, destruktyvios emocijos – jos tarsi apakina, atima galimybę kontroliuoti situaciją ir siekti užsibrėžtų tikslų. Ką daryti? Išsiaiškinti, kokie neracionalūs įsitikinimai sukėlė šią emociją, pakeisti juos racionaliais ir tik tada veikti.
- Reiklumas sau, kitiems ir pasauliui. „Žmonės visada turi mane mėgti, nes aš to noriu”. Būtina suvokti, kad nei mes patys, nei kiti žmonės, nei pasaulis neprivalo atitikti mūsų norų. Tačiau galime stengtis daryti įtaką visiems šiems dalykams, kad norai taptų tikrove.
- Savęs ir kitų nuvertinimas arba idealizavimas. „Esu nevykėlis, jei manęs nemėgsta” arba „Esu šaunus vaikinas, jei mane mėgsta”. Turime suvokti, kad kiekvienas žmogus turi stipriųjų ir silpnųjų pusių, kurių mastas yra subjektyvus ir santykinis.
- Kvestionuoti bėdos kaip visuotinio siaubo suvokimą padės priminimas, kad tikrai baisūs įvykiai pasitaiko retai ir mes turime būdų, kaip su jais susidoroti.
Dėl tokio įsitikinimų pakeitimo dažniau patirsime sveikų emocijų, labiau džiaugsimės gyvenimu ir lengviau susidorosime su sunkumais.
REGULIARIAI ATSIKRATYKITE ŠIUKŠLIŲ
Drabužiai, indai, suvenyrai, seni vaistai nepastebimai kaupiasi spintose ir lentynose, užgriozdindami erdvę ir trikdydami psichinę pusiausvyrą. Namuose laikykite tik tai, kas jums teikia džiaugsmą. Kaip? Nuimkite visus daiktus nuo lentynų, kiekvieną jų paimkite į rankas. Pajauskite, ar jis sukelia jums šiltus jausmus. Jei jis jus džiugina, pasilikite jį. Tam, kurio nusprendėte atsikratyti, padėkokite už gerą tarnystę.
Daiktai, kurie branginami kaip praeities įvykių prisiminimai, kartais yra pagrindinis netvarkos šaltinis.
Išmetę viską, kas nereikalinga, galite pradėti tvarkytis. Tvarkydamiesi gana aiškiai suprasite, ko jums gyvenime reikia ir ko nereikia, ką verta daryti, o ko – ne. Ir atsikratysite antraeilių dalykų dėl pirmaeilių.
GRĮŽKITE Į DABARTĮ
Kodėl tai viską supaprastina? Nes tik iš dabarties akimirkos galime daryti įtaką realiam gyvenimui ir kurti sveikus santykius. Kartais, bendraudami su žmogumi, jaučiame jam neproporcingai stiprius jausmus, daug didesnius nei situacijai, kuri neva juos sukėlė.
Atlikite paprastą pratimą. Ant popieriaus lapo užrašykite šio žmogaus vardą ir jausmus, kuriuos jam jaučiate. Pagalvokite apie žmogų, kurį jis ar ji jums primena, pageidautina – iš vaikystės.
Pagalvokite, kuo šie du žmonės panašūs: išvaizda, amžiumi, judesiais, veiksmais, charakterio bruožais – surašykite 5-10 punktų.
Dėl panašumo jūs tarsi „uždėjote” vieno žmogaus atvaizdą ant kito ir perkėlėte jam tuos pačius jausmus. Norėdami grįžti į realybę, pagalvokite, kuo šie žmonės skiriasi. Nors tai nelengva, bet vis dėlto kuo daugiau dėmesio sutelkite į skirtumus ir užrašykite 5-10 punktų.
Pratimas padeda atskirti pašnekovą nuo „praeities įvaizdžio” ir suvokti, kad žmogus, su kuriuo susitinkame dabar, yra kitoks. Tai sumažina įtampą ir leidžia kurti veiksmingą bendravimą.
TAPKITE „ARCHEOLOGU”
Senovėje, kad arka tvirtai stovėtų, ant jos buvo uždedamas krovinys. Tačiau svoris nėra šiukšlių sinonimas. Tai tikslas, kuris bus įgyvendintas, tai akimirkos reikalavimas, į kurį mes duodame gyvenimui prasmingą atsaką.
Paprasčiausias dalykas, kurį galime padaryti, kad sustiprintume „arką”, yra atidžiai apsidairyti aplink: kas šiuo metu yra svarbiausia, ką turiu padaryti?
Tai gali būti labai paprasti, bet šiuo metu būtini dalykai – paprašyti atleidimo, iškepti pyragą, pakeisti ligoniui sauskelnes, pažvelgti į dangų….
Kažko svarbaus nemirtingumas priklauso nuo mūsų, ar tai būtų žodis, ar poelgis – mes galime suteikti kažkam gyvybę, realizuodami jį erdvėje. Mums reikia tokių prasmės iššūkių; jie nekomplikuoja būties, bet, priešingai, užpildo „egzistencinį vakuumą” (psichiatro neurologo Viktor Frankl posakis) tuo, ką iš tiesų vertiname.
Parašyti komentarą